Kun. Andrius Narbekovas: Medicina tapo verslu

Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos bioetikos komitetas parengė, o Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos gydytojų sąjunga vakar pasirašė Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodeksą. Teigiama, kad jis bus kaip papildomos gairės profesinėms medikų specialistų organizacijoms ir medicinos etikos komisijoms, formuojančioms etinę kultūrą sveikatos priežiūros įstaigose. Tai dokumentas, kurio nuostatų išmanymas ir laikymasis gali padėti išvengti konfliktinių situacijų ir pagelbėti jas vertinant. Pakomentuoti šią naujieną buvo paprašyta profesoriaus, gydytojo ir kunigo Andriaus Narbekovo.

- Ar mediko ir paciento santykiams apibrėžti būtinas profesinės etikos kodeksas, nepakanka Hipokrato priesaikos, dešimties Dievo įsakymų, galiausiai elementarios pagarbos žmogui?

- Teoriškai viso to turėtų pakakti. Tačiau, kaip rodo dabartinė situacija, jeigu nėra dar parašyta kur nors juodu ant balto, tai tie žmogiški santykiai, Hipokrato priesaika tampa labai „išplaukę“. Pažiūrėkite, kiek yra sričių, kur Hipokrato priesaikos apskritai nesilaikoma. Jeigu dabar bandoma kalbėti net apie įstatymų projektus dėl eutanazijos, dirbtinio apvaisinimo, tai akivaizdžiai bus daroma viskas, kas Hipokrato priesaikai visiškai prieštarauja.

Kitas dalykas - egzistuoja toks Medicinos praktikos įstatymas, kuriame yra įrašyta, kad gydytojai gali dėl savo įsitikinimų atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, jeigu tai prieštarauja profesinei etikai. Tad Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodeksas šioje srityje duos aiškumo. Gydytojas galės sakyti, kad jo profesinės etikos kodekse parašyta taip ir jis negali daryti kitaip. Kiek man teko matyti, kodekse yra formuluotė apie žmogaus gyvybę nuo pradėjimo momento iki mirties. Tad jeigu būtų kalbama apie kokią nors procedūrą, susijusią, pavyzdžiui, kad ir su embriono sunaikinimu, gydytojas galės pasakyti: „Aš negaliu, nes tai prieštarauja mano profesinei etikai.“ Jei pasakys „prieštarauja mano tikėjimui“, daugeliui tai gali būti nieko nesakantis dalykas.

Matote, kas anksčiau buvo akivaizdu, dabar jau tampa neakivaizdu - net ir ta pati šeimos samprata. Laimė, bent jau Konstitucijoje įrašė, kad santuoką gali sudaryti vyras ir moteris. Jei tai nebūtų įrašyta, dabar pageidavimą kurti šeimą galėtų pareikšti kas tik nori.

- Tačiau teigiama, kad Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodeksas buvo rengtas, nes dažniausiai pacientai skundžiasi nekultūringu, neetišku medikų elgesiu. Jei žmogus neturi širdies, tai ar jo elgesį apibrėžus popieriuje kas nors pasikeis?

- Tokiu atveju, žinoma, nepasikeis. Nieko rašyti nereikėtų medikui, kuris iš esmės elementariai žino, kaip su pacientu reikia elgtis. Tačiau puikiai žinome, kas pastaruoju metu atsitiko mūsų medicinai. Jeigu kalbėtume apie ankstesnį laiką, tai niekam tada nekilo abejonių, kad būti gydytoju yra pašaukimas, kad žmonės renkasi tą profesiją žinodami, jog jie eina gydyti ligonių. Senesnės kartos gydytojai aiškiai žinojo Hipokrato priesaikos nuostatas, buvo padorūs visada ir visur, o dabar tokių yra jau nebe tiek daug. Dabar yra verslas - vieni parduoda paslaugas, kiti perka, yra verslo santykiai, konkurencija. Yra medikai ir yra verslininkai - niekam tai ne paslaptis, ir etinės normos čia „išplaukia“ labai greitai.

Tad manau, kad Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodeksas bus kai kuriems medikams kaip priminimas, kodėl jie rinkosi šią profesiją, ką jie turi daryti ir kaip elgtis su pacientais.