Dalius Stancikas. Kaip mus apgaudinėja įteisinant gėjų „šeimas“

Bernardinai.lt, E.Levin nuotrauka

Aktyvioji mažuma ir toliau brutaliai stumia Lietuvą į oficialų gėjų „šeimų“ įteisinimą, tad turim suprasti, jog tuomet ateis ir jų teisė įsivaikinti.

Kadangi absoliuti dauguma Lietuvos piliečių tam nepritaria, šis procesas vykdomas apgaulės būdu, atvirai laužant pamatinį piliečių susitarimą – Konstituciją ir jos svarbiausią principą: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Savo suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (2 ir 4 Konstitucijos straipsniai).

Valstybės istorijos mastu ne taip seniai, 1992 m. spalio 25 d., Lietuvos piliečiai (Tauta) referendume priėmė savo pamatinį susitarimą – Konstituciją, kuriame aiškiai šeimą susiejo su vyru ir moterimi bei jų santuoka. Tiesa, Konstitucijos rengėjai - Tautos atstovai tai užrašė ne vienu sakiniu: Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.

Sutuoktinių teisės šeimoje lygios – apie jokias kitokių (nesutuoktinių) šeimų teises Konstitucijoje net nekalbama ir, suprantama, kodėl: tuomet, prieš 22 metus, ne tik oficiali teisė, bet ir Tautos  paprotinė teisė (lot. ius non scripta) šeimą siejo tik su santuoka. Nesantuokiniai vyro ir moters ryšiai buvo vertinami kaip nešeimyniniai, jiems nusakyti buvo vartojami ryšių nestabilumą nusakantys terminai „gyvena susidėję“, „sumetę skudurus“ ir pan. Tuomet visiems buvo aišku, kad jei pora gyvena „susimetusi“, oficialiai neregistruoja savo santuokos, tai ji pati į savo santykius nežiūri rimtai ir nelaiko savęs šeima.

Šią paprotinę teisę ir ryškios gyventojų daugumos konstitucinį susitarimą, ką vadinti valstybės globojama, t. y. oficialia šeima, sulaužė Konstitucinis Teismas, 2011 m. rugsėjo 28 dieną pareiškęs, kad valstybė turi globoti visas, ne tik santuokines šeimas. Paprasčiau kalbant, Konstitucinis Teismas mums paaiškino, kad pagal paprotinę teisę šeimą siedami su santuoka mes prieštaraujame savo pačių 1992 m. susitarimui šeimą sieti su santuoka! Ne, neskaitykite prieš tai buvusio sakinio dar kartą, jūs teisingai jį supratote: Konstitucinis Teismas paaiškino absurdą: neva laikydamiesi savo pačių susitarimo nuostatų mes jį pažeidžiame! Nes per dvidešimt metų Lietuvoje taip jau nutiko, kad mūsų pilietiniu susitarimu pasidarė ne Konstitucija, už kurią balsavome, o Konstitucinio Teismo išaiškinimas, su kuriuo mes niekaip nesusiję.

Kadangi 1992 metais niekam negalėjo net šauti į galvą, kad kas nors kada nors galės šeimą atskirti nuo santuokos ir todėl visą tai reikia Konstitucijoje sucementuoti vienu vieninteliu sakiniu, Konstitucinis Teismas pasielgė panašiai kaip advokatai, kurie besistengdami apginti savo įklimpusį kaltinamąjį žongliruoja į visas puses teisinėmis sąvokomis, taip bandydami nuslėpti tą lemiamą momentą, kai lįs pro įstatyme neužlipdytą landą. Tad ir šįkart, nors ir gerokai apsibrozdindamas autoritetą, Konstitucinis Teismas išlindo pro kelių sakinių plyšį, kaip ir daugelį kitų kartų savo nutartį grįsdamas ne Konstitucijos straipsniais, o savo susigalvotom nekonstitucinėm formuluotėm: „tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį“, tačiau „konstitucinės šeimos samprata grindžiama šeimos narių emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais, t.y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“.

Supratote? Konstitucinis Teismas mus nuramina, kad pagal mūsų pilietišką 1992 m. susitarimą (Konstituciją) santuoka ir šeima neatsiejamos, tačiau čia pat išaiškina, kad tai jokios reikšmės nebeturi. Kadangi Konstitucinis Teismas Lietuvoje aukščiau už Konstituciją, paprotinę teisę, taip pat ir už Tautą, tai nuo 2011 metų šeima oficialiai nebesiejama su santuoka. Tiesa, vis dar siejama su vyru ir moterimi, tačiau, regis, nebeilgai.

2013 m. pabaigoje Seimo nariai, netikėtai prisiminę, kad pagal Konstituciją Tauta savo suverenią galią vykdo tiesiogiai arba per juos – savo atstovus, nusprendė ištaisyti šią Konstitucinio Teismo neteisėtą savivalę ir atvertą galimybę įteisinti gėjų „šeimas“ net nekeičiant Konstitucijos. „Šeima sukuriama sudarius santuoką“. „Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“ – tokia  Konstitucijos pataisa jau pusantrų metų dūla Seime, nors ją pasirašė daugiau nei du trečdaliai Tautos atstovybės - 106 Seimo nariai! Seimo kadencija kitąmet baigsis, o Tautos valia dėl konstitucinės šeimos sąvokos grubiausiu būdu ignoruojama dar kartą – dabar per parlamentą.

Viskas vyksta panašiai kaip ir pirmąjį kartą: naudojantis įstatyminėmis landomis. Šįkart Seimo statuto landomis. Pradžioje gumą tempė Vyriausybė, ilgai nereiškusi savo nuomonės pataisos atžvilgiu, o dabar tą patį daro Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas – nesvarsto beveik trijų ketvirtadalių Seimo narių projekto ir tiek. Štai jums dar vienas pavyzdys, kaip grubiausiu būdu pažeidinėjama demokratija ir Konstitucija, jų esminiai punktai: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Savo suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

Taip šeimos sąvokos atveju Tautos suverenitetas, jos galia  pažeidžiami jau antrą kartą. Vieną kartą neteisėtai panaikinus piliečių valią, išreikštą tiesiogiai, referendumo būdu priimant Konstituciją (primenu Konstitucinio Teismo išaiškinimą: pagal Konstituciją santuokos ir šeimos ryšis neatsiejamas, tačiau tai reikšmės neturi). Antrą kartą – per demokratiškai išrinktus Tautos atstovus, kai nesvarstomas veik trijų ketvirtadalių parlamentarų teikimas. Ir tai jau nebėra vien ginčas dėl šeimos sąvokos, seksualinių mažumų teisių ir pan. Tai grubiausias Lietuvos valstybės demokratinių ir konstitucinių pamatų griovimas: Tautai atimama teisė bet kokiu būdu pareikšti savo valią, ji nušalinama nuo valstybės kūrimo. Taip paniekinama parlamentarizmo esmė, nes Vyriausybė, Seimo komiteto pirmininkas gali blokuoti absoliučios parlamento daugumos reikalavimą. Ar įsivaizduojate, kad taip vyktų, tarkime, JAV Kongrese?

O tuo pat metu Seime liberalai Dalia Kuodytė, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis ir socialdemokratai Irena Šiaulienė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė, Juras Požėla registruoja gėjų partnerystės įstatymo projektą, kas pagal dabartinį Konstitucinio Teismo išaiškinimą, reiškia gėjų „šeimų“ įteisinimą.

Ir tai taip pat vyksta labai įdomiai. Seimo teisininkai (Teisės departamentas), šį įstatymo projektą įvertina kaip prieštaraujantį Konstitucijai (taip pat jį vertino ir 2011 m.), taigi, toks jis negali būti net teikiamas Seimui svarstyti. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaujamas to paties Juliaus Sabatausko, gali pakeisti tokį Teisės departamento sprendimą ir vakar tai padarė štai tokiu neįtikėtinu būdu: trys komiteto nariai pritarė, kad gėjų partnerystė neatitinka Lietuvos gyventojų susitarimui – Konstitucijai, tačiau dauguma – keturi – susilaikė, nebalsavo nei už, nei prieš. Ir toks tylus to ketvertuko (socialdemokratas Julius Sabatauskas, liberalas Vitalijus Gailius, tvarkietis Stasys Brundza, darbietis Valdas Skarbalius) susilaikymas reiškė, kad gėjų partnerystė neprieštarauja Konstitucijai, tad šis projektas bus svarstomas Seime! Bet kodėl tie keturi parlamentarai tokie nedrąsūs, kodėl taip susilaikančiai reiškia šią savo nuomonę? Atsakymas peršasi toks – jie, greičiausiai, supranta, kad šiuo atveju neatstovauja Tautos daugumos (pagal RAIT apklausą homoseksualų partnerystei pritaria tik 4 proc. Lietuvos gyventojų), bet kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus visgi norisi laimėti, tad tenka kažkaip sukti uodegą tarp rinkėjų valios ir partinių girnų bei įtakingos, pasislėpusios mažumos.

Todėl besiruošiantys balsuoti turėtų žinoti: visi, kurie šeimą atsiejo nuo santuokos, o dabar stumia gėjų partnerystės įstatymą iš tiesų bando apgauti didžiąją daugumą Lietuvos piliečių ir, apeinant Tautos valią ir Konstituciją, oficialiai įteisinti homoseksualias „šeimas“.  

O po to beliks tik pripažinti šių „šeimų“ teisę įsivaikinti. Ir tai nebus sunku padaryti: Konstitucinis Teismas juk jau išaiškino, kad visų šeimų formos lygios, o šeima - tai emocinis ryšys.