Wall Street Journal: „Naikindami kultūrinį pasipriešinimą, kairieji trypia religijos laisvę“

Akimirka iš kairiųjų demonstracijos prieš Religijos laisvės atstatymo aktą Indianoje Praėjusią...

Akimirka iš kairiųjų demonstracijos prieš Religijos
laisvės atstatymo aktą Indianoje
Praėjusią savaitę viename įtakingiausių JAV dienraščių „Wall Street Journal“ pasirodė publikacija apie valstijose vis didesnio visuomenės dėmesio sulaukiančią Indianos Religijos laisvės įstatymo (Religious Freedom Restoration Act (RFRA) – Religijos laisvės atstatymo aktas) priėmimo ir kairiųjų puolimo prieš jį istoriją.

Indianos įstatymų leidėjas, pasidavęs visuomenės spaudimui, priėmė, o gubernatorius Mike`as Pence`as pasirašė RFRA pataisą, joje pabrėždamas, jog tai nėra licencija diskriminuoti kitus visuomenės narius. Papildoma formuluotė teigia, kad „įstatymas nesuteikia teisės verslui atsisakyti teikti paslaugas, patalpas, gėrybes, įdarbinti ar apgyvendinti dėl kitos sandorio pusės seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės“. Tačiau pataisos kritikai sąmoningai ignoruoja šį faktą.

„Politinis kliedesys apie Indianos įstatymą, ginantį religinius įsitikinimus, ne tik nemažėja, bet ir geriausiai iliustruoja, kam reikalingas toks įstatymas. Didelė dalis politinės kairės atstovų apleido amerikietiškąją pliuralizmo tradiciją vardan savojo socialinio modelio, kuris nepripažįsta jokio nuomonių skirtumo. Politinis puolimo prieš šią pataisą tikslas yra įbauginti ir socialiai sunaikinti žmones, tikinčius, jog turi teisę viešai išsakyti tradicinius moralinius įsitikinimus“ – rašoma balandžio 4 dienos redakcijos vedamajame straipsnyje.

„Wall Street Journal“ atkreipia dėmesį į šalyje pagarsėjusį atvejį, kai Indianos valstijos Walkertono miestelio (teturinčio 2144 gyventojus) šeimos picerijos „Memories Pizza“ savininkai į televizijos reporterio klausimą atsakė, jog nenorėtų rengti vienalytės „santuokos“ iškilmių. Prieš šį smulkų verslą žiniasklaidoje sukilo pasipiktinimo ir neapykantos uraganas: vietos reporterė viešai ragino padegti piceriją, savininkai sulaukė gausybės grasinimų, nacionalinėje žiniasklaidoje ir internete jie buvo pristatomi kaip „fanatizmo prieš gėjus“ (antigay bigotry) pavyzdys. Piceriją kuriam laikui teko uždaryti saugumo sumetimais, tačiau visuomenėje kilo ir priešinga reakcija – šalies piliečiai savininkams už jų drąsią poziciją ir patirtas pasekmes suaukojo daugiau nei 850 000 dolerių.

Dienraščio vertinimu, „šis epizodas kompromituoja pačią JAV visuomenę, apie kurią įprasta galvoti kaip apie pakankamai stiprią toleruoti visas religines pažiūras ar seksualines orientacijas“.

Pats religijos laisvės atstatymo aktas, pasirašytas Indianoje, iš esmės atitiko tai, ką dar 1993 metais federaliniu lygiu pasirašė Billas Clintonas. Jo esmė – nuostata, kad valdžia turi imtis mažiausiai ribojančių priemonių valstybės interesui užtikrinti tais atvejais, kai kėsinamasi į religines praktikas. „Wall Street Journal“ atkreipia dėmesį, jog dažniausiai šio įstatymo rėmuose diskutuojama apie tokius atvejus kaip draudimas nešioti barzdas musulmonams kaliniams, gyventojų skundai dėl garsių bažnyčių varpų, ginčai dėl veido ir galvos apdangalus ir darbe dėvėti siekiančių asmenų ir t.t.

Nepaisant to, dėl kilusio pasipiktinimo, jog įstatymas nukreiptas prieš šalies homoseksualus, spaudimui pasidavęs Indianos gubernatorius pasirašė minėtą pataisą, kuri, leidinio vertinimu, yra daugiau simbolinė, nes įrodytos problemos dėl tokio reiškinio nebuvo ir prieš pasirodant įstatymui. „Indianoje daugumą turintys respublikonai jautė neturintys pasirinkimo – pataisos priėmimu siekta išvengti ekonominės žalos valstijai“ – išvadą daro „Wall Street Journal“, įvertindamas tai, jog dėl šio įstatymo priėmimo valstiją pradėjo boikotuoti „LGBT draugiškais“ prisistatantys verslai visoje šalyje.

Tuo tarpu JAV aukščiausiu lygiu toliau skleidžiama dezinformacija, ką daro daugiausia „demokratai ir korporacijų lyderiai, trokštantys pademonstruoti savo socialinį sąžiningumą“. Baltųjų Rūmų atstovas Joshas Earnestas melagingai pareiškė, kad įstatymas „legitimizuoja diskriminaciją“, o kelios valstijos, jau anksčiau turinčios tokius pačius RFRA, uždraudė biudžeto finansuojamas keliones į Indianą.

„Liberalai mus ilgai mokė, kad korporacijos nėra asmenys ir negali kalbėti apie ir kištis į politiką. Tačiau dabar „Apple“ kompanijos vadovas (Chief Executive Officer - CEO) yra sveikinamas už savo viešas moralės pamokas „Apple“ vardu vien todėl, kad liberalai sutinka su jo pozicija. Regis, visa „geranoriška kritika“ yra nukreipta į kelias išimtis ir taip siauroje grupėje gėlininkų, konditerių, fotografų ir atlikėjų, t.y. tų, kurių paslaugos gali būti užsakomos gėjų ar lesbiečių vestuvėms. Mes manome, kad jų žodžio ir elgesio laisvę garantuoja Pirmoji Pataisa, tačiau ar liberalai tiki, kad šie keli tikintieji verslininkai, atsisakantys aptarnauti vienalytes poras, turi būti priversti dalyvauti prieš savo moralinius įsitikinimus?“ – situaciją vertina „Wall Street Journal“ vedamojo straipsnio autoriai, lygindami tokią prievartą su reikalavimu aplinkosaugininką dirbti anglimi kūrenamoje elektrinėje.

Liberalus ir LGBT politinius reikalavimus palaikantis leidinys atkreipia dėmesį, jog toks agresyvus puolimas prieš tikinčiuosius kelia grėsmę patiems LGBT judėjimo tikslams. „Judėjimas už valstybinį vienalyčių santuokų pripažinimą sėkmingai formavo viešąją nuomonę, apeliuodamas į žmonių užuojautą, meilę ir kito priėmimą. Tačiau jo šalininkai praras šiuo svertus, jei laikysis nuostatos, kad „lygybė“ turi sutrypti religijos laisvę“ – įspėja „Wall Street Journal“.


Susiję straipsniai

The Wall Street Journal 3494207897448388038

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2015-04-13 10:27

    Pora kartų perskaičiau, bet liko daug neaiškumų. Norėčiau tokio straipsnio, kuris kaip atvykėliui iš kitos planetos paaiškintų problemą.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2015-04-13 19:02

    Nuotraukoje atkreipkite dėmesį į apverstas pentagramas - čia slypi užmačių esmė.

    (Šitas ženklas ir neapverstas yra kruviniausias, kiek žmonija atmena.)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2015-04-14 12:25

    Šiaip jau, laisvė - yra abstrakcija. Laisvės įteisinimas - grynai formalus dalykas - nič nieko nesuteikia liaužiai, nieko jai negarantuoja, išskyrus tai, kad po laisvės vėliava kažkas įgauna "teisę"/galimybę manipuliuoti liaudies vatrdu. Lygiai taip pat ir su tais dvasiniais invaliais manipuliuojama. Įperšama vargšams įliuzija, kad jie turi teisę reikalauti iš sveikųjų, kad jų ligą anie pripažintų už norma. Tas pasitarnauja tautoje sumaisčiai sukelti, suskaldyti tautą, kad tokiu būdu atsirastų galimybė ja manipuliuoti.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item