Vytautas Radžvilas. Eižėja valstybės pamatai

VSD ataskaita palieka slogų įspūdį. Iš tiesų nėra jokia paslaptis, kad Lietuvoje esama internetinių svetainių, kurias pagrįstai galima būtų įtarti tarnaujant svetimai valstybei - Rusijai. Tačiau tokio lygio institucija vis dėlto turėtų sugebėti intelektualiai atskirti tokią tarnystę nuo to, kas kiekvienoje laisvoje šalyje suvokiama kaip visiškai natūrali joje vykstančių procesų analizė arba kritika.

„Respublikos“ grupės leidiniai kaip tik šiuo metu giliau nei didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos analizuoja šalyje vykstančius procesus. Taip yra todėl, kad jie turi atskaitos tašką, leidžiantį pažvelgti į tai, kas vyksta, blaiviu ir kritišku žvilgsniu. Tas atskaitos taškas yra ilgalaikiai strateginiai Tautos ir valstybės interesai. Toli gražu ne visada šie interesai yra laiduojami Lietuvos valstybei darant geopolitinius arba kitus konkrečius žingsnius. Todėl kiekvieną tokią analizę suvokti kaip valstybės pagrindų griovimą yra ne tik apgailėtina intelektualiniu požiūriu, bet, griežtai šnekant, būtų galima pavadinti gal būt ir nesąmoninga devalstybine veikla, t.y. valstybės pagrindų griovimu.

Iš tikrųjų valstybės saugumu ir jos gerove rūpinasi ne ideologinius štampus mechaniškai kartoti įpratę, o iš tiesų apie nieką nemąstantys vadinamieji analitikai, bet žmonės, kurie savyje derina kitas savybes - būtiną intelektualinę kompetenciją ir labai aiškias provalstybines ir patriotines nuostatas. Jeigu šito derinio nėra, tuomet pagrindas iškrenta iš po kojų, ir vienu atveju išliejamas visiškai nemąstantiems skirtas pseudopatriotizmas arba kitu atveju - rafinuota intelektualinė sofistika, kuria dangstomas tarnavimas ne savos Tautos ir valstybės, bet kitų, išorės, veiksnių interesams.

Lietuvoje šiuo metu esama labai daug vadinamosios provakarietiškos propagandos, savo esminiais bruožais be galo smarkiai primenančios sovietinių laikų propagandą, kurioje viskas, kas ėjo iš Kremliaus, buvo savaime nekvestionuojama gėrybė ir kuri bet kokias kritiškesnes nuomones vertino būtent kaip antivalstybinę veiklą. Taigi, manyčiau, kad šitoks užsipuolimas rodo, kad tiek politiškai, tiek intelektualiai Lietuvos valstybės pamatai ne stiprėja, bet esama akivaizdžių jų eižėjimo požymių.