Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos: specialistais nepasirūpinta, o įstatymus kepame

Vyriausybė šią savaitę pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms - planuojama, kad vaiko paėmimas iš šeimos bus kraštuti...


Vyriausybė šią savaitę pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms - planuojama, kad vaiko paėmimas iš šeimos bus kraštutinė priemonė išnaudojus visus galimus pagalbos šeimai būdus. Tik problema - neaišku, kas ir kaip stengsis toms šeimoms padėti.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, pataisomis siekiama sukurti tokį prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį, kuris laiku užtikrintų vaikui ir šeimai kvalifikuotą pagalbą ir paslaugas, kad pati šeima taptų pajėgi spręsti jai iškilusias problemas.

Tačiau, „Vakarų Lietuvos tėvų forumo“ vadovės Kristinos Paulikės manymu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kurioms pritarė Vyriausybė, - „stogas be pamatų“, nes pamatai yra darbas su šeima, o apie tai niekas nekalba ir šių problemų nesprendžia.

„Naujajame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų kraštutinė priemonė savivaldybės socialiniams darbuotojams ne mažiau kaip 12 mėnesių dirbus su krizę patiriančia šeima, išnaudojus visus galimus pagalbos būdus. Tačiau klausimas - o kas ir kaip tuos 12 mėnesių su krizę išgyvenančiomis šeimomis dirbs?“ - sako K.Paulikė.

Anot jos, jau šiandien trūksta tiek psichologų, tiek socialinių darbuotojų ar pedagogų, psichiatrų. Šiuo metu jei kokie specialistai ir dirba, tai tik su probleminėmis, rizikos grupės šeimomis - normalioms šeimoms pagalba neprieinama. Jeigu jos kreipiasi į psichologą, gauna vos kelias nemokamas konsultacijas. Ar visais atvejais to pakanka - didelis klausimas: „Prieš 20 metų buvo kalbama, kad ugdymo įstaigose dirbs bent po keturis socialinius pedagogus ir daugiau nei vienas psichologas. Ką turime po dviejų dešimtmečių? Tik po vieną, geriausiu atveju - du socialinius pedagogus ir psichologą, dirbantį puse ar visu etatu. Ikimokyklinėse įstaigose šių specialistų iš viso nėra.“

Mokyklose, kurias lanko keli šimtai ar net tūkstantis vaikų, geriausiu atveju dirba vienas psichologas ir vienas socialinis pedagogas. Ką jie gali padaryti? Tik „gesinti gaisrus“, kai jau kas nors atsitinka, o apie darbą su šeimomis nėra net kalbos. O sunkių, problemų turinčių vaikų ir šeimų daugėja.

Dar vienas klausimas, anot K.Paulikės, - specialistų, galinčių dirbti su šeima, kvalifikacijos problema. Neaišku, kas atsakingas už tų specialistų kvalifikaciją, jų darbo kokybę ir pobūdį. Tai nėra reglamentuota.

„Peržiūrėjusi ministerijų strategines programas, niekur neradau užuominų nei apie darbo su šeima programas, nei apie minėtų specialistų etatų steigimą, - sako K.Paulikė. - Kitaip sakant, specialistais nepasirūpinta, o įstatymus kepame. Tik kaip juos praktiškai reikės įgyvendinti - niekas nepagalvoja.“

Dar vienas - globos įstaigų klausimas. Anot „Vakarų Lietuvos tėvų forumo“ atstovės, kai tik kokia bėda atsitinka, pradedami „gesinti gaisrai“, per įvairius įstatymus, nutarimus, potvarkius paviršiumi perbėgama, tačiau giluminės problemos neanalizuojamas. Dabar užsimota naikinti globos įstaigas. Tačiau nieko nedaroma, kad vaikas neatsidurtų toje globos įstaigoje. Kitas klausimas - o kur dėsime tuos vaikus, kurie jau yra globos įstaigose? Planuojama rengti profesionalius globėjus ir tam pinigų žadama rasti, o pasirūpinti šeimomis, kad vaikams globos neprireiktų, pinigų nėra.

K.Paulikės teigimu, džiugina tik tai, kad pavyko priversti pataisų rengėjus atitolti nuo norvegiškojo modelio ir pataisose įrašyti, kad galutinis sprendimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos būtų priimamas tik teisme, o ne po kokio anonimiško kaimynų pranešimo.


Susiję straipsniai

Šeimos politika 4449110237619608998

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item