Ignas Lokcikas. Kam reikalinga Lietuvos valstybė?

Skelbiame kai kuriuos sambūrio „Pro Patria“ Kovo 11-osios proga organizuoto moksleivių rašinių k...


Skelbiame kai kuriuos sambūrio „Pro Patria“ Kovo 11-osios proga organizuoto moksleivių rašinių konkurso „Kam reikalinga Lietuvos valstybė?“ nelaimėjusius, tačiau nemažiau vertus dėmesio rašinius.

Tą vakarą buvo daug minčių. Tą vakarą buvo ir daug žmonių, kuriuos tos mintys vienijo, jungė į bendrą visumą. Viskas įvyko savaime. Taip buvo nulemta. Kažkieno padiktuota, o galbūt... žmonių pasiaukota.

Tą vakarą jis sėdėjo savo krėsle. Moteris lygino drabužius, nes rytoj vyrui į darbą. Kaip ir kiekvieną neypatingą dieną. Dar reikėjo jam paruošti pusryčius. Žinojo, kad ryte gali pramiegoti ir nespėti visko atlikti. Juk viskam pasiruošti geriau iš vakaro? Vyras tuo metu buvo užsiėmęs laikraščių skaitymu. Antraštės viena po kitos skelbė vis gerėjančią ekonominę situaciją ir viršytus penkmečio planus. Vyras atsiduso. Gera gyventi, pagalvojo. Daug stengtis nereikia, o gyventi įmanoma. Šeima nebadauja (vyras kiekvieną dieną parnešdavo gabalą dešros), pinigų irgi yra (nors jų butas buvo ganėtinai tuščias).  Įsijungęs radijo imtuvą „Neiva“ ir nustatęs reikiamą dažnį grįžo į savo krėslą ir užsikėlė koją ant kojos. Jis nemėgo televizoriaus. Tie vaizdai jį trikdė. O gal dėl to, kad jo neturėjo, nors labai norėjo. Be to, per radijo imtuvą galėjo klausytis Varšuvos. Vyras laukė rytojaus, kaip ir kiekvienos įprastos dienos.

Tą vakarą jie sėdėjo už stalo. Kalbėjo maldą. Jie slapčia, patyliukais dėkojo Dievui už dar vieną dieną ir vakarienės stalą. Bijojo, kad sienos jų neišduotų. Žinojo, jog jos tikrai turi ausis. Bet kurią minutę gali atvykti draugai ir juos išgabenti. „Pravdos“ jie neskaito, nes jiems nerūpi dienos naujienos, kaip jie gerina ekonominę situaciją. Supranta, kad su kiekviena diena ir kiekvienu viršytu planu iš jų reikalaus dirbti vis daugiau. Daugiau karvių pamelžti, daugiau obuolių nuraškyti, daugiau bulvių pasodinti. Esą, dirba kolektyvui ir dėl jo turi stengtis. Ar taip yra teisinga? Jie supranta, kad ne, bet be laukimo nieko negali daryti. Jie kažką jaučia savo širdyje. Kažkokį keistai malonų virpesį. Tarsi kas glostytų jų širdį. It motina. Motina, kuri yra, bet kurios vis tiek trūksta. Kas tai? Jie toliau laukė. Rytojaus dieną atsikėlę eis dirbti žemę, bet jau kitaip nusiteikę. Suprato, kad iš sandėliuko greitai teks traukti Vytį ir daugiau nebereikės slėpti kronikų.

Tą vakarą nieko ypatingo daugiau neįvyko. Mieste gyvenimas tekėjo viena vaga, o kaime - kita. Tačiau tas vakaras buvo paskutinis.

Ryte atsikėlusi moteris rado vyrą ištiktą miokardo infarkto. Priežastys nebuvo susijusios su jo amžiumi. Viską nulėmė jo gyvenimo būdas. Vyras negalėjo pakelti skausmo, jog visas jo turtas prarado vertę per vieną naktį. Turėta vieta LKP nieko nebereiškė. Su ja prarado ir maisto atsargas bei pinigus. Greičiausiai už lango jo jau laukė minia, norinti susidoroti. „Kaip tai galėjo atsitikti?“ buvo vyro paskutinė mintis.

Tuo tarpu kaime žmonės buvo nusiteikę džiaugsmingai. Štai, kas tai buvo per jausmas! Laisvės, tėvynės ilgesys. Motinos žemės, priglaudusios amžinu miegu užmigusius protėvius. LIE-TU-VOS. Kovo 11-oji būna tik kartą metuose, tačiau ta Kovo 11-oji - tik kartą gyvenime. Jiems daugiau nebereikia slėpti tikrųjų savo veidų. Nuo šiol jie gali būti tais, kuo iš tikrųjų ir yra - lietuviais.

Štai kam reikalinga Lietuvos valstybė. Šios šalies mažiausiuose kaimeliuose gimė žmonės, kuriems vienintelis ramstis kūrybiniuose ieškojimuose bei atkakliose kovose vardan žmonių buvo trijų skiemenų žodis - Lie-tu-va. Šis kraštas suteikia mums prieglobstį, kur galima grįžti net ir tada, kai viltis jau būna prarasta. Būtent Lietuvoje kiekvienas iš mūsų turi teisę atsiskleisti kaip atskira asmenybė, turinti išskirtinį talentą. Tačiau visų svarbiausia yra vienybė. Ir vienybė ne krepšinio rungtynių metu. O vienybė šeimoje prie vakarienės stalo. Vienybė mokykloje, darbo įstaigoje. Vienybė giedant „Tautiškos giesmės“ paskutiniąsias eilutes:

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!

Susiję straipsniai

Skaitiniai 4616028327915060433

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item