Dainius Paukštė. Kam pritartumėt referendume, jeigu būtumėt britai?

Respublika.lt nuotrauka Įdomu šiuo metu stebėti Jungtinės Karalystės (JK) politinę padangę: artėjantys rinkimai ir referendumas dėl na...

Respublika.lt nuotrauka

Įdomu šiuo metu stebėti Jungtinės Karalystės (JK) politinę padangę: artėjantys rinkimai ir referendumas dėl narystės ES visuomenėje stipriai įsuko diskusiją imigracijos klausimu. Dabar šioje temoje gilinamasi iki pat šaknų, nėra jokių tabu. Kalbama net apie tai, apie ką anksčiau buvo nutylima arba manoma, kad taip kalbėti yra nekorektiška.

Politiniai oponentai be gailesčio kala prie kryžiaus Deivido Kamerono (David Cameron) partiją už melagystę ir neįvykdytą pažadą – sumažinti imigrantų skaičių iki „dešimčių tūkstančių“ (išvertus britų norą į mums suprantamą kalbą, imigracija į JK neturi viršyti 100 000 per metus). Tačiau oficialūs skaičiai rodo, kad pernai grynoji migracija (atvykimas minus išvykimas) sudarė 298 000 žmonių.

Šių metų pirmo ketvirčio rezultatai rodo, kad konservatoriai su šiuo britams politiškai jautriu klausimu į rinkimus eis turėdami grynosios migracijos 54 000 imigrantų daugiau, nei 2010 m., kai davė savo pažadus. Per metus imigracija išaugo nuo 530 000 iki 624 000, o štai emigracija iš JK antri metai išlika stabili – 327 000.

Įsiplieskusius ginčus visuomenėje bando paaiškinti ir mokslininkai, stebintys migracijos procesus JK. Jie pareiškė: JK sėkmė skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimas yra pagrindiniai veiksniai, trukdantys vyriausybės pastangoms sumažinti migracijos saldą. Taigi, ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas ir skatina imigraciją į JK!

O tai reiškia, kad JK piliečiams referendume lieka dvi alternatyvos: pirmoji, jeigu nori ekonomikos augimo (taip pat ir savo pajamų) – turi susitaikyti su imigracija ir ES reikalavimais; antroji, jeigu nori tautiškos JK (nors man atrodo, jau per vėlu) – privalo riboti savo ekonominius apetitus! O dėl ES? – spręsti individualiai.

Manau, jog daugiausiai benzino į įsiplieskusias diskusijas šliukštelėjo „Eurostat“ tyrimai, suprognozavę JK ateitį: 2060 metais kas trečias Didžiosios Britanijos gyventojas bus antros arba trečios kartos imigrantas, o grynųjų emigrantų skaičius padidės iki 12 mln.

Imigrantus į JK labiausiai traukia trys dalykai (atvykimo pagrindai): darbas, mokslas ir šeimų susijungimas. Tyrimai rodo, kad didžiausią imigrantų augimo dalį sudaro atvykstantys dirbti – jų padidėjo nuo 54 000 iki 271 000. Studentų skaičius Didžiojoje Britanijoje išaugo nuo 17 000 iki 192 000, o tų, kurie atvyksta šeimos susijungimo pagrindu skaičius didėjo nuo 14 000 iki 90 000.

57 proc. atvykstančių dirbti į JK sudaro piliečiai iš ES šalių, dar 25 proc. atvyksta iš trečiųjų šalių, o likusią dalį sudaro grįžtantys britų piliečiai. Detali atvykstančių dirbti iš ES šalių analizė rodo, kad pastaruoju metu didžiausi imigrantų srautai atvyko iš Vakarų Europos šalių, Bulgarijos ir Rumunijos. Tuo tarpu kitų Rytų Europos šalių piliečių, jų tarpe ir Lietuvos, atvykimo srautai liko tokie patys.

Taigi, britų laukia sudėtingas pasirinkimas. Kas šiandieną gali atsakyti į tokį keblų klausimą: kokią dalį šalies visuomenėje gali sudaryti imigrantai, kad joje nekiltų priešprieša? Ar tie 30 proc., kaip kad gali būti JK, yra normalu? Apie tai nekalba nei ES šalys narės, nei pati šios sąjungos vadovaujanti institucija Europos Komisija. Neabejoju, galimas jos atsakymas: globalizacijos laikai – kiek reikės, tiek priimsim! – sukeltų ES narėse iki šiol nematytus debatus.

Ir tai vyktų nežiūrint į tai, kad nuo 2015 m. teigiama grynoji migracija bus vienintelis ES gyventojų skaičiaus augimo veiksnys, kuris leis iki 2060 m. ES gyventojų skaičių padidinti maždaug 15 mln. gyventojų, arba 3 proc., nors maždaug pusėje ES valstybių narių – visų pirma, Rytų Europoje – gyventojų skaičius mažės.

Imigracija nesukeltų problemų, jeigu atvykę žmonės sugebėtų integruotis į naują visuomenę, t.y. išmoktų kalbą, perimtų vietinės bendruomenės kultūrą (kartu puoselėdami ir savąją), ir svarbiausia – nebandytų savos atvežtinės kultūros primesti čia gyvenantiems, o taptų lojaliais tos šalies piliečiais, priimančiais visas konstitucines pareigas ir teises. Kad taip vyktų, būtinos ir imigrantų, ir priimančios visuomenės pastangos ir aukštas savitarpio supratimo lygis. Migrantams turi būti suteikta galimybė mokytis priimančios šalies kalbos, turėti galimybes įsidarbinti ir naudotis švietimo bei sveikatos sistemomis, turėti socialinių ir ekonominių gebėjimų save išlaikyti. Migrantai turėtų žinoti pagrindines ES ir jos valstybių vertybes, kad suprastų šalies, kurioje gyvena kultūrą ir tradicijas. Neabejotina, kad imigranto integracija būtų greitesnė ir kokybiškesnė, jeigu atvykęs jis gyventų ne savo tautinės bendrijos, o jį priimančios visuomenės tarpe.

Tačiau, nežiūrint į tai, kad visi viską žino, imigrantų integracija priimančioms šalims tapo didžiausiu iššūkiu, naikinančiu ir visas teigiamas migracijos puses. Pastarąjį dešimtmetį tą patyrė visos didžiosios ES šalys, jų tarpe – JK, Prancūzija, Vokietija, Švedija, Olandija ir kt. patikslindamos, kad imigrantams sėkmingai pritapti nepadeda nei laikas, nei dėmesys, nei integracijai skiriamos didžiulės lėšos.

Kaip rasti išeitį JK konflikte su ES, dėl jos noro riboti laisvą asmenų judėjimą? Žinau viena: nereaguoti į JK argumentus jau negalima. Dabartinis ES nelankstumas verčiant JK, nežiūrint į nieką tęsti laisvą asmenų judėjimą, savo pasekmėmis gali stipriai pažeisti jos gyvybinius (pvz., tautos egzistencijos) interesus. Pridėkit integracijos problemas bei „pašalpų turizmą“! Ir dar nepamirškim: imigrantų skaičius, kuris nenumaldomai artėja prie 30 proc.!? Ir štai jau visa puokštė problemų!

Gal, sakau, reikia naujo požiūrio į laisvą asmenų judėjimą ES? Pavyzdžiui, jei kurioje nors ES šalyje imigrantų skaičius, priklausomai nuo ES pasirinkimo, pasiektų 20, 40 ar 50 proc., ES narei laikinai suteikiama laisvė pasirinkti – riboti arba net sustabdyti šiuo pagrindu atvykstančiųjų srautus. Po kelių metų, kai šalyje sumažės imigrantų skaičius (vieniems išvykus namo, o kitai daliai suteikus pilietybę), laisvas asmenų judėjimas galėtų būti atnaujintas. Be to, dar savo eilės laukia ir „pašalpų turizmo“ problemos sprendimas, apie kurį prašneko ne tik JK, bet ir Vokietija. Akivaizdu viena – paprastų sprendimų laikas pasaulyje baigėsi.

O kaip tokiame referendume balsuotumėte jūs, būdami britų vietoje?

Autorius yra migracijos klausimų ekspertas.


Susiję straipsniai

Politika 8791715950087400252

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2015-04-23 12:50

    Balsuočiau už valstybės teisę pačiai spręsti jai rūpimus klausimus be diktatūros iš šalies.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item