Benedikt Roder. Stačiatikiai ir „antra“ santuoka

Kardinolas Kasperis su stačiatikių Maskvos patriarchu Aleksandru II-uoju Diskutuojant, ar leisti išsiskyrusiems ir antrą kartą susituo...

Kardinolas Kasperis su stačiatikių Maskvos
patriarchu Aleksandru II-uoju
Diskutuojant, ar leisti išsiskyrusiems ir antrą kartą susituokusiems priimti šv. Eucharistiją, dažnai girdime apie „oikonomia“ principu pagrįstą stačiatikių paprotį, kurį esą būtų galima perimti. Tik, deja, nutylima, kad šis paprotys prieštarauja evangelijų mokymui. „Kiekvienas, kas atleidžia žmoną ir veda kitą – svetimauja. Ir kas veda vyro atleistąją, taip pat svetimauja.“ (Lk 16, 18) „Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai... nepaveldės Dievo karalystės.“ (1 Kor 6, 9‒10) Atrodytų, šios eilutės skamba gana aiškiai ir nedviprasmiškai.

Nepaisant to, stačiatikiai savo paprotį (skyrybų atveju nekaltajai pusei leidžiama sudaryti santuoką su kitu partneriu) mėgina grįsti vadinamąja „išlyga ištvirkavimo atveju“ (Mt 5, 32 ir Mt 19, 9)*. Tačiau tokia interpretacija yra neteisinga. Jeigu Kristaus žodžius „kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti“ reikėtų suprasti taip, kad skyrybų atveju bent jau nekaltajai pusei leidžiama sudaryti antrąją santuoką, tai prieštarautų iš karto po to einančiam sakiniui: „ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“.

Šios interpretacijos nepagrįstumą ypač aiškiai parodo apaštalo Pauliaus reikalavimas: „Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro, o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikintų su vyru; taip pat ir vyras tegul nepalieka žmonos.“ (1 Kor 7, 10) Minėtą „išlygą“ Bažnyčia visada suprato taip ‒ nors joks žmogus negali išardyti galiojančiai sudarytos ir panaudotos** sakramentinės santuokos, neištikimybės atveju leidžiama nutraukti bendrą gyvenimą, patį santuokos ryšį paliekant nenutrauktą. „Nors neištikimybės atveju leidžiama įvykdyti lovų atskyrimą, draudžiama sudaryti antrą santuoką, nes teisėtai sudarytos santuokos ryšys yra nenutraukiamas.“ (Florencijos Susirinkimas, Dekretas armėnams)

Santuokos neišardomumas grindžiamas tuo, kad moterystės sakramentas simbolizuoja neperskiriamą Kristaus ryšį su Bažnyčia (Ef 5, 22‒33). Taigi negalime kalbėti apie „iširusias“ santuokas ta prasme, tarsi santuokos ryšys galėtų nutrūkti sutuoktiniams dar esant gyviems. Naujaisiais laikais atsirado ir kitas „išlygos ištvirkavimo atveju“ paaiškinimas, pagal kurį hebrajiškas žodis, reiškiantis ištvirkavimą („zenut“, verčiamas graikišku žodžiu „porneia“), apima ir kraujomaišos santuoką, t. y. santuoką su artimu kraujo giminaičiu. Kadangi šiuo atveju santuoka nuo pat pradžių būtų negaliojanti, sutuoktiniai ne tik galėtų, bet ir privalėtų išsiskirti.

Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad 1990 m. Jono Pauliaus II paskelbtas Rytų Bažnyčių kanonų kodeksas tik pakartoja Kristaus reikalavimą, skelbdamas: „Sakramentinio panaudotos santuokos ryšio negali panaikinti jokia žmogiška valdžia, jokiu pagrindu, išskyrus mirties atvejį.“ (can. 853) Taigi jo negali panaikinti ir stačiatikiai. Tad klausimas gali būti tik toks: Ar ryšimės besąlygiškai sekti Kristumi? Ar priimsime Jo mokymą, šitaip atsakydami į Jo meilę, kuria Jis mus mylėjo iki pat mirties ant kryžiaus? Ar mes vis dar sugebame sekti Jo begaliniu gailestingumu, tariančiu svetimoteriautojai: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk.“ (Jn 8, 11)

 --------------------------------------------------------------------

* „O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“; „Kas atleidžia žmoną, – jei ne dėl ištvirkavimo, – ir veda kitą, svetimauja“.
** Santuoka vadinama panaudota, kai sutuoktiniai lytiškai santykiauja. Jei dviejų pakrikštytų asmenų santuoka dar tebėra nepanaudota, t. y. jei sutuoktiniai dar neturėjo lytinių santykių, Bažnyčia kai kuriais ypatingais atvejais gali ją panaikinti ir tikrai panaikina. Tai padaro Šv. Tėvas, suteikdamas vadinamąją dispensą nuo tikros ir nepanaudotos santuokos arba leisdamas bet kuriam iš sutuoktinių padaryti iškilmingus vienuoliškus įžadus. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju turi būti įrodyta, kad santuoka tikrai nebuvo panaudota ir kad esama svarbių priežasčių ją nutraukti.

Susiję straipsniai

Straipsniai 3027910696808446654

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item