Albert Komar. Lenkijos prezidento rinkimų intriga neišsispręs taip greitai, kaip atrodė

Važiuojant per Lenkiją sunku nepastebėti, kad šaliai būdingas vietinių prekių ir paslaugų reklam...


Važiuojant per Lenkiją sunku nepastebėti, kad šaliai būdingas vietinių prekių ir paslaugų reklamas gatvėse jau ilgą laiką yra pakeitę partijų agitaciniai plakatai. Rinkiminė kampanija, prasidėjusi nuo 2014-ųjų lapkričio savivaldos rinkimų, Lenkijoje tęsis iki pat šių metų spalį vyksiančių parlamento rinkimų.

Dar nespėjus atslūgti vietos valdžios rinkimų sukeltoms aistroms, partijos suskubo pristatyti kandidatus šių metų gegužės 10 d. vyksiantiems respublikos prezidento rinkimams. Ankstyvą rinkiminės kampanijos pradžią nulėmė tiek siekis pasireklamuoti, tiek noras geriau pasiruošti parlamento rinkimams, kurie daugumai partijų yra žymiai svarbesni. Taip pat dalis rinkimuose besivaržančių kandidatų iki jų nominavimo nebuvo plačiai žinomi visuomenei ir dažnai likdavo partijos lyderių šešėlyje, todėl reikia daugiau laiko, kad rinkėjai spėtų su jais susipažinti.

Lenkijos Demokratinės Kairės Aljansui (SLD) su kandidate Magdalena Ogórek priešakyje šie rinkimai gali reikšti pasku- tinę galimybę išlikti relevantine jėga. Ilgamečio partijos lyderio Leszeko Millerio flirtas su valdančiąja Piliečių Platforma (PO) partijai kainavo kone pusę rinkėjų paramos, kuri pagal apklausas sumažėjo iki 6 proc., o tai reiškia balansavimą ties patekimo į parlamentą riba. Todėl naują SLD veidą daugelis vertina kaip viešųjų ryšių produktą, nukreiptą į partijos rinkėjus, o ne kaip rimtą kandidatūrą.

Iki nominavimo kandidate Magdalena Ogórek nebuvo plačiai žinoma visuomenei, nebent dėl to, kad dalyvavo įvairiuose TV projektuose. 35 metų kandidatės politinės patirties bagažas taip pat yra gana kuklus, apsiribojantis praktikomis bei biurokratiniu darbu valstybinėse institucijose ir, kaip teigia pati kandidatė, moksline veikla. Savo kampanijoje Magdalena Ogórek žada kovoti prieš nelygybę ir už geresnes sąlygas jaunimui gauti išsilavinimą bei darbą Lenkijoje. Kandidatė taip pat pabrėžia, kad priešinsis sistemai ir klerikalizmui taip tikėdamasi privilioti protesto elektoratą. Tačiau nei M. Ogórek, nei jos štabas kol kas nesuformuluoja jokios aiškios kampanijos žinutės. Bandymai naudoti jaunatvišką ir antisisteminę retoriką vargiai padės pritraukti papildomų balsų. Jaunimas Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, yra pasyviausiai balsuojanti grupė. Taip pat jaunimo tarpe SLD yra siejama su buvusia komunistų partija, o tai lemia, kad jauni žmonės dažniausiai renkasi kitas partijas. Apklausos Magdalenai Ogórek rinkimuose stabiliai žada 3 vietą. Jos palaikymas svyruoja nuo 6 iki 8 proc. Pozityviausias scenarijus SLD kandidatei būtų gauti apie 10 proc. palaikymą, kas reikštų bent jau partijos elektorato susigrąžinimą.

Menkai atrodo kitų mažesnių partijų kandidatų šansai. Dabartinei valdančiajai daugumai priklausanti Lenkijos Valstiečių Partija (PSL) po ilgų dvejonių pristatė savo kandidatą, partijos vicepirmininką Adamą Jarubasą. Tačiau kandidatas yra mažai žinomas už savo rinkiminės apygardos, jo palaikymas svyruoja tik tarp 2-3 procentų. Lenkijos politinę areną per 2014 m. Europos Parlamento rinkimus sudrebinęs ekscentriškasis Januszas Korwin-Mikke panašu, kad taip pat nepakartos prieš metus EP rinkimuose pasiektos sėkmės. Apklausos jam žada 3-4 proc. balsų.

Prastos nuotaikos turėtų vyrauti ir libertarų stovykloje. Parlamentinės partijos Tavo Judėjimas (TR) pirmininkas Januszas Palikotas, net ir vykdydamas aktyvią kampaniją, pagal apklausas surinktų vos 2 – 2,5 proc. paramos. Tai liudija ne tik apie partijos, bet ir jos pirmininko saulėlydį Lenkijos politikoje. Be to, dvi buvusios J. Palikoto partijos narės taip pat paskelbė apie norą kandidatuoti rinkimuose. Parlamento narė Anna Grodzka startuos su Žaliųjų Partija, o feministė Wanda Nowicka su Darbo Sąjunga (UP). Abi kandidatės realių šansų neturi.

Akivaizdu, kad daugumos kandidatų tikslas šiuose rinkimuose yra priminti apie save ir savo partiją prieš parlamento rinkimus, o ne vykdyti rimtą kampaniją ir siekti pergalės. Tikėtina, kad dalis jų net nesurinks 100 tūkst. parašų, reikalingų užsiregistruoti Valstybinėje Rinkimų Komisijoje. Rimčiausią iššūkį šiuo metu valdančiam prezidentui Bronisłowui Komorowskiui gali mesti nebent Teisės ir Teisingumo (PiS) kandidatas Andrzej Duda. Jaunas, puikia iškalba ir sėkminga politine karjera pasižymintis Jogailaičių Universiteto teisės daktaras jau pusę metų vykdo aktyvią rinkiminę kampaniją žiniasklaidoje bei susitikimuose su rinkėjais. A. Duda nevengia aštrios kritikos dabartiniam prezidentui bei pabrėžia aktyvaus prezidento poreikį vidaus ir užsienio politikoje. Savo kampanijoje A. Duda pateikia stiprios ir savarankiškos Lenkijos, tampančios viena įtakingiausių valstybių ES sprendimų priėmimo procese viziją. Kandidato teigimu, įtaka turėtų būti stiprinama per Višegrado grupę ir partnerystę su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis. Vidaus politikoje A. Duda žada teikti įstatymą dėl pensinio amžiaus ribos atstatymo nuo 67 iki 60 m. moterims ir nuo 67 iki 65 m. vyrams bei vetuoti įvairias valstybės suverenitetą ir piliečių apsisprendimo laisvę pažeidžiančias tarptautines sutartis (pvz., Stambulo Konvenciją, kurios ratifikavimo įstatymą pasirašė dabartinis prezidentas). PiS kandidatas taip pat naudojasi proga sukritikuoti PO-PSL koalicijos sprendimus dėl anglies kasyklų uždarymo ir premjerės Ewos Kopacz pritarimą ES klimato taršos mažinimo paktui. A. Dudos nuomone, kasyklos turi būti modernizuotos, o prieš pasirašant tokias sutartis turi būti išsireikalauta papildomų išlygų Lenkijai, kurios pramonė dar neprilygsta Vakarų Europos šalims.

Nors palaikymas PiS kandidatui su kiekviena nauja apklausa sparčiai auga, o B. Komorowskio – mažėja, A. Duda yra palyginus mažai žinomas veidas Lenkijos vidaus politikoje. Tik kovo pirmosiomis savaitėmis A. Duda sugebėjo užsitikrinti panašią į tradicinio PiS elektorato paramą. Koją tam pakišo aukšti dabartinio šalies vadovo reitingai. Anot vasarį CBOS agentūros atlikto tyrimo, B. Komorowskio populiarumas siekia 75 proc., o teigiamai jo darbą vertina net 71 proc. rinkėjų. Tyrimai taip pat parodė, kad net 50 proc. PiS rinkėjų teigiamai vertina B. Komorowskio darbą, tai A. Dudai sunkina galimybes pelnyti paramą net tarp ištikimų PiS rinkėjų.

Pritraukti balsus iš neapsisprendusių rinkėjų A. Dudai labiausiai kliudo abejonės dėl galimos didžiulės PiS lyderio įtakos jam. Nors Jarosławas Kaczyńskis prezidentinės kampanijos metu stengiasi būti kuo mažiau matomas, teigdamas, kad visas dėmesys turi būti sutelktas į kandidatą, A. Dudai vis dar yra sunku įtikinti rinkėjus, kad jis nebus valdomas ambicingo partijos lyderio.

Vienas iš būdų PiS kandidatui pritraukti balsus lieka konfrontacijos su B. Komorowskiu eskalavimas. A. Duda reikalauja tiesioginių debatų su dabartiniu prezidentu ir kitais kandidatais. Tačiau, B. Komorowskio štabas renkasi gana pasyvią kampaniją, siekiant išvengti bet kokios konfrontacijos su oponentais ir vengdami iššvaistyti populiarumą. Tiek savo valdymo stiliumi, tiek kampanija, B. Komorowskis bando pabrėžti savo neutralumą ir nepriklausymą jokiai politinei jėgai (nors iki iš- rinkimo prezidentas priklausė PO, kuri jo kampanijai 2015 m. rinkimuose skyrė 15 mln. zlotų) bei nesivėlimą į vidaus politines kovas. Debatai su A. Duda dabartiniam prezidentui greičiausiai suduotų rimtą smūgį ir neabejotinai prisidėtų prie PiS kandidato populiarumo išaugimo. Kai kurie Lenkijos dienraščiai spekuliuoja netgi apie garsiųjų 1960 metų Richardo Nixono ir Johno F. Kenedžio debatų istorijos pasikartojimą. Tačiau reikia prisiminti, kad skirtumas tarp R. Nixono ir J. F. Kenedžio palaikymo nebuvo toks žymus, kaip yra ir, tikėtina, išliks tarp B. Komorowskio ir A. Dudos.

Tačiau vis labiau aiškėja, kad dabartiniam prezidentui laimėti rinkimus pirmajame ture nebus taip paprasta, kaip tikėtasi. Kaip jau minėta, B. Komorowskio, kaip kandidato, palaikymas pastoviai krenta ir dabar siekia 41 proc., o jo pagrindinio konkurento – auga ir šiuo metu siekia 24 procentus. Be to, PSL sprendimas dėl savo atskiro kandidato rinkimuose taip pat mažina rinkėjų palaikymą B. Komorowskiui pirmajame ture. Vis dėlto, tikėtina, kad minėtos aplinkybės nepakeis galutinio rinkimų rezultato ir antrajame ture triumfuos B. Komorowskis. Pergalę pasiekti padėtų ir pirmajame ture eliminuoto PSL kandidato rinkėjai. Taip pat, tyrimai fiksuoja, kad SLD parti- jos rinkėjų balsai dažnai pereina PO, todėl tikėtina, kad dalies SLD kandidatės Magdalenos Ogórek rinkėjų balsai antrajame ture atiteks B. Komorowkiui, kurį remia PO.

Apibendrinus, tiek B. Komarowskio ir PO štabas, tiek Lenkijos žiniasklaida formuluoja žinutę, kad balsuojant už B. Komorowskį, balsuojama už stabilumą ir tęstinumą. Tuo tarpu balsas už A. Dudą reiškia balsą už pokyčius. Panašu, kad šiandienos kontekste lenkai yra linkę rinktis B. Komorowskio siūlomą stabilumą. Lietuvai, kaip ir Lenkijai, šis pasirinkimas lygiai taip pat nežada nieko naujo. Skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijos užsienio politika ir toliau išliks formuojama premjero ir užsienio reikalų ministro prezidentui liekant nuošalyje dėl ko naujos santykių dinamikos galime tikėtis nebent po spalio mėnesį vyksiančių parlamento rinkimų.

Žurnalas „Tribūna“, 2015, nr. 21

Susiję straipsniai

Užsienio politika 1335948901732514614

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item