Vytautas Rubavičius. Televizinėse diskusijose tiesa negimsta

Filosofas Vytautas Rubavičius sako, kad televizijos tikslas – ugdyti tokią publiką, kad ji viską...


Filosofas Vytautas Rubavičius sako, kad televizijos tikslas – ugdyti tokią publiką, kad ji viską suvalgytų negalvodama. Jie siekia, kad žiūrovai žiūrėtų ir džiaugtųsi visu tuo, kas rodoma, ir pirktų tai, kas parduodama. Visuomenė lengvai tam pasiduoda, nes jai trūksta kritinės įžvalgos.

- Jūs daug dėmesio skiriate tapatumo klausimo nagrinėjimui. Ar šį dalyką atspindi ir televizija?

- Tapatumo problematika televizijoje mažai atsispindi. Dažniausiai kalbama apie jaunimo, asmenybės, tautos ir nacionalinį tapatumą. Tačiau šie dalykai mūsų televizijos programose beveik neišryškėja. Tapatumas yra tų žmonių, kurie suvokia jaunų asmenų auklėjimo reikšmę, rankose. Kiek televizijoje ta reikšmė suvokiama, tiek ir yra joje atsakomybės už tapatumą. Pažvelgus į televizijos pateikiamas programas, paaiškėja, kad ji tos auklėjimo funkcijos beveik ir neatlieka. Pagrindinė funkcija – linksminti žiūrovus ir taip parduoti savo sukurtas programas. Pritraukiama auditorija, kuri taip pat tampa preke. Beje, yra siekiama parduoti reklamuojamus gaminius. Televizijoje daugiausiai ugdomas ir įtvirtinamas vienintelis tapatumas – vartotojo.

- Televizija ir kitos žiniasklaidos priemonės teoriškai turėtų atlikti ne tik pramoginę-komercinę funkciją, bet ir informacinę, auklėjamąją, kultūrinę…

- Taip, šių dalykų trūksta, tačiau yra ir kitas aspektas. Tie šviečiamieji dalykai yra paverčiami paviršutiniškais informavimo reiškiniais. Informacija ne tiek stiprina individualų tapatumą, kiek skatina jos vartojimą. Norint, kad televizija atliktų rimtą auklėjamąją funkciją ir priešintųsi tam vartotojiškumui, tai turėtų keistis televizijos ir jos prodiuserių savimonė. Ji turėtų eiti prieš tą visą televizinio kapitalizmo logiką. Vaizdai yra skirti vartojimo skatinimui. Protingi žmonės juos labai gražiai sukuria ir įpakuoja. O tie dalykai labai paveikūs.

– Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad tiek televizija, tiek kitos žiniasklaidos priemonės stipriai veikia visuomenę. Ar galėtumėte paaiškinti tą ryšį?

- Visuomenė yra veikiama įvairiais tiesioginiais ir iškreiptais būdais. Pati visuomenė nelabai susigaudo, kaip ji yra veikiama. Kad suvoktų, reikia daugiau kritinės įžvalgos. Žiūrėti ir mąstyti apie daug platesnius dalykus. Ji veikiama tiesiogiai, apeinant kritinio mąstymo instanciją, kuri yra smegenyse. Pamačius prievartos veiksmą, taip pat yra reaguojama į jį realiame gyvenime ir nieko negalvojama. Panašiai yra ir su gražiu žmonių kūnu. Vaizdas yra labai parankus manipuliuoti žmonių sąmone. Šiuo būdu yra lengviau įpiršti įvairias politines prekes. Politikai taip pat turi įvaizdžius, kuriuos skleidžia jų komandos įvairiose televizijos laidose. Politikai pasirodo labai aiškiu vaizdiniu prekiniu pavidalu, kuris pateikiamas publikai.

– Kaip televizija ir kitos priemonės veikia žmonių vertybinę orientaciją?

- Televizija yra nepaprastai paveiki. Visi mato, kiek daug žmonių nori patekti į įvairius šou projektus. Yra tokių žmonių, kurie auklėjami pagal televizijoje rodomus dalykus ir taip susiformuoja vertybinės orientacijos. Televizijos tikslas – daryti tokią publiką, kad ji viską suvalgytų negalvodama. Vertybių skalė yra tokia, kad žiūrovai žiūrėtų ir džiaugtųsi visu tuo, kas rodoma, ir pirktų tai, kas parduodama.

- Koks poveikis yra daromas jaunimo ugdymui, jo brandai?

– Svarbiausia tai, kaip jaunimas sugeba panaudoti teikiamą informaciją. Yra informacijos ir kanalų, kurie skirti tikslinei auditorijai ir ja naudojamasi teisingai. Jaunimas, kuris imasi saviauklos, turi išsiugdyti nuostatą priešintis tai vaizdų ir informacijos lavinai, kuri stengiasi įtraukti ir suvaldyti.

- Jūs norite pasakyti, kad televizijoje ar kitose žiniasklaidos priemonėse yra daug gerų dalykų, tik jų pasirinkimas priklauso nuo paties asmens?

- Žinoma. Yra tokių reiškinių, žurnalistų, laidų, kuriose yra šviečiama visuomenė ir skatinama savimonė. Kai kuriose programose stengiamasi tvirtinti tam tikras lietuvybės apraiškas. Tai priklauso nuo tų žmonių, kurie kuria ir dirba su tais žiniasklaidos projektais.

- Dabar tampa madinga atsisakyti televizoriaus. Kaip manote, kodėl žmonės atsisako to, ką taip ilgai kūrė?

- Žmonės dažniausiai pereina į internetinę erdvę, kur informacija yra pateikiama „nuogesniu“ pavidalu. Internete mažiau to vartotojiškumo, kai siekiama pritraukti auditoriją ir paversti ją reklamuojamų prekių pirkėja. Jie išeina į tą sritį, kurioje galima būti daug laisvesniam ir mažiau priklausomas nuo ideologinių ir politinių vaizdinių, kurie vyrauja televizijoje.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „TV publika“

Susiję straipsniai

Vytautas Rubavičius 7051285374163994390

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item