Vysk. Bernard Fellay. Kryžius yra sunkus, bet jis duodamas kartu su malone

Interviu su vysk. Bernardu Fellay, Šv. Pijaus X kunigų brolijos generaliniu vyresniuoju ‒ Būdamas Brolijos generalinis vyresnysis, j...


Interviu su vysk. Bernardu Fellay, Šv. Pijaus X kunigų brolijos generaliniu vyresniuoju

‒ Būdamas Brolijos generalinis vyresnysis, jūs reguliariai lankote šešias mūsų seminarijas ir įvairias pasaulio šalis, teikdamas tikintiesiems Sutvirtinimo sakramentą. Kaip įvertintumėte Brolijos ‒ jos kunigų, seminarijų, prioratų ir misijų, būklę? Ar ji klesti?

‒ Nors mums, be abejo, tenka spręsti visas įprastas gyvenimiškas problemas, šiuo metu Brolija, aš manyčiau, yra puikios būklės. Visuose kraštuose galime stebėti jos augimą. Mes, taip sakant, jau perdavėme deglą kitai kartai. Brolija gyvuoja daugiau nei 40 metų, taigi mes nebe tokie jauni. Džiugu matyti, kad Tradicija yra perduodama kitiems. Ji gyvuoja toliau ir yra perduodama kaip katalikų tikėjimas ir krikščioniškas gyvenimas.

Šiais metais, jei Dievas leis, mes pirmą kartą turėsime daugiau nei 600 kunigų. Vis dėlto mums jų reikia daug daugiau! Turime prašyti gerojo Viešpaties daugiau pašaukimų. Kai kurių šalių mes nepajėgiame aptarnauti taip, kaip turėtume. Netgi Prancūzijai reikia daugiau kunigų. Mes esame įsikūrę trisdešimt penkiose šalyse, o aptarnaujame beveik septyniasdešimt.

‒ Kaip vyksta naujos seminarijos statyba Amerikoje?

‒ Ką gi, ji įpusėjo. Tai milžiniškas, kolosalus projektas. Tai didžiausias statybos projektas Brolijos istorijoje. Esu labai dėkingas šv. Juozapui ir Dievo Apvaizdai. Taip pat stebina tikinčiųjų dosnumas. Nepaisant to, mes dar toli gražu nebaigėme. Netrukus bus dengiamas stogas, o paskui prasidės vidaus darbai. Dar nesame tikri, bet tikimės persikelti į naująją seminariją kitais metais.

‒ Savo paskutiniame „Laiške draugams ir geradariams“ Jūs apgailestaujate dėl šeimos puolimo. Ar galite apie tai papasakoti šiek tiek daugiau?

‒ Na, vien ši tema gali užimti visą interviu! Šeima yra natūrali, pirminė žmogiškosios visuomenės ląstelė. Mes gyvename itin iškrypusiais laikais, kai Bažnyčios ir žmogaus prigimties priešai stengiasi sugadinti ir sunaikinti šią ląstelę. Jie tai daro keliais lygmenimis.

Pirmiausia jie nori panaikinti ryšį tarp vyro ir moters, ryšį, kuris atitinka žmogaus prigimtį. Taip pat jie puola šeimos patvarumą ir šio ryšio vaisius, t. y. vaikus. Kontracepcijos išplitimas atskiria malonumą nuo atsakomybės vaikų atžvilgiu. Negalima nepaminėti tokių dangaus keršto besišaukiančių nuodėmių, kaip abortai, nekaltų kūdikių žudymas motinos įsčiose. Tai baisu.

Kitame lygmenyje matome tokias bjaurastis, kaip vadinamosios „tos pačios lyties santuokos“, taip pat gender teorijos ir galimybė „pasikeisti“ savo lytį.

Galiausiai šeimą puola įprastinės pagundos prieš skaistybę ir kitas dorybes. Tai nėra kažkas naujo ar būdingo tik mūsų laikams. Tačiau visa tai sugadina ir iškreipia pačias žmogaus širdies gelmes. Be abejo, visais laikais pasitaikydavo iškrypimų, bet dabar matome, kad tokius dalykus remia valstybė ir gina įstatymas. Tai yra aiški žmogiškosios visuomenės, sukilusios prieš Dievą, savižudybė.

‒ Kalbant apie šį puolimą, savo „Laiške“ Jūs konkrečiai minėjote du dalykus, kuriais Brolija padeda šeimoms: mokyklas ir rekolekcijas. Kiek svarbios yra katalikiškos mokyklos?

‒ Žinoma, pirmiausia už vaiko auklėjimą yra atsakingi jo tėvai. Tačiau vaikas turi ir kitą už jį atsakingą autoritetą, kitą Tėvą ir Motiną. Kalbu apie Bažnyčią. Vos tik žmogus pakrikštijamas, Bažnyčia turi pareigą ir teisę rūpintis teisingu savo vaikų, kurie yra taip pat Dievo vaikai, auklėjimu ir ugdymu.

Iš šios perspektyvos ir turime žvelgti į mokyklą. Mokykla yra tam tikra pagalba tėvams, nes jie pirmiausia turi teises ir pareigas. Kalbant apskritai, tėvai negali auklėjimo pareigos išpildyti patys. Štai kodėl visuomenė prisideda prie vaikų ugdymo, o Bažnyčia ‒ prie antgamtinio ugdymo.

Žinoma, jeigu Bažnyčia tinkamai atlieka savo užduotį, ji išpildo ir prigimtinio, ir antprigimtinio ugdymo pareigą, todėl valstybinės mokyklos tampa nebereikalingos. Iš tiesų jų nebereikia, jeigu darbas atliekamas tinkamai. Tačiau per paskutinius 50 metų visa Bažnyčios švietimo sistema buvo sugriauta. Sunku įsivaizduoti, kad Bažnyčia tai padarė pati. Manau, prie to labai prisidėjo Bažnyčios priešai. Jie pasinaudojo vidine Bažnyčios sistema, ir ši atliko dalį griovimo darbo.

Čia mes konkrečiai matome, kaip sumažėjo Bažnyčios įtaka prigimtiniam žmonių gyvenimui. Tai krizės ženklas, baisus ženklas! Turint tai galvoje, mes paprasčiausiai nesuprantame, kodėl kai kurie Bažnyčios hierarchai nebenori, kad krikščioniška civilinė valdžia priderintų vaikų švietimą prie mūsų Viešpaties įstatymų. Susidaro įspūdis, kad jie paprasčiausiai kapituliavo susidūrę su dabartine padėtimi.

‒ Vadinasi, Brolijos mokyklos yra esminė jos apaštalinės veiklos dalis?

‒ Taip, galima taip pasakyti, nors tai nėra pats pirmutinis mūsų tikslas. Svarbiausias Brolijos tikslas yra ugdyti kunigus. Tačiau iš kur mes imsime kunigų, jeigu neišauklėsime vaikų, tinkamų kunigystei?

‒ Kiek daug jėgų Brolija skiria vaikų auklėjimui?

‒ Mes turime mokyklų daugelyje šalių, ir mes suprantame, kad mokyklos reikalauja be galo daug energijos, žmogiškųjų išteklių ir pinigų. Mes suprantame, kad dėl dabartinės ekonominės situacijos gausios šeimos sunkiai gali parūpinti išteklių, reikalingų mokykloms išlaikyti. Tačiau mokyklos yra vienas iš pagrindinių Brolijos rūpesčių, ir galiu pasakyti, jog daugiau nei pusė finansų yra skiriama būtent joms.

‒ Ką pasakytumėte apie rekolekcijas, kurias veda mūsų kunigai? Kaip jos padeda šeimoms išlikti katalikiškoms?

‒ Per rekolekcijas tikintieji, būdami Dievo akivaizdoje, geriau suvokia savo pareigas. Jeigu rekolekcijos vedamos tinkamai, viskas susidėlioja į savo vietas. Ačiū Dievui, dvasinės pratybos duoda malonių, reikalingų įgyti šį supratimą.

‒ Kokia šiandien būtų Jūsų žinia šeimoms?

‒ Drąsos! Jūs gaunate pakankamai malonių, reikalingų išpildyti savo pareigas. Dievas yra šalia. Jis jums pagelbės. Kryžius yra sunkus, bet jis duodamas kartu su malone, padedančia jį nešti.

‒ Ar dažnai per savo keliones matote pamokomų pavyzdžių, kurias pateikia katalikiškos šeimos?

‒ Matau juos visur! Tos nuostabios katalikiškos šeimos yra mūsų darbo apvainikavimas. Tai labai padrąsina ir tai yra vienas iš geriausių apčiuopiamų įrodymų, jog katalikiškas gyvenimas šiandien yra įmanomas.

‒ Šiemetinis JAV distrikto kunigų susitikimas skirtas santuokos temai. Ką patartumėte besirengiantiems sukurti šeimą?

 ‒ Būkite protingi ir nesekite akla aistra. Nepamirškite nieko, ko reikalauja protingumo dorybė: ieškokite patarimo, gerai patikrinkite vienas kitą, ypač ištikimybės ir skaistumo atžvilgiu. Šventieji manė ir mokė, kad skaistumas yra santuokinės ištikimybės garantija. Skaistumo laikymasis prieš santuoką yra viena iš tvirčiausių garantijų, bet daugelis tai pamiršta. Dievas suteikia ypatingą palaiminimą tiems, kurio laikosi skaistumo.

‒ Siekiant išlaikyti praėjusio Rožančiaus kryžiaus žygio dvasią, nuo 2015 m. kovo 25 d. Švenčiausiosios Mergelės piligriminė statula keliaus po JAV distriktą. Ar jūs skatinate ir laiminate šį projektą?

‒ Žinoma, visa savo širdimi! Eikite pas Švenčiausiąją Mergelę, ji yra mūsų Motina. Turėdami ją arčiau savęs galime padaryti daug gero.

‒ Kokią Fatimos žinios dalį Jūs ypač rekomenduotumėte šiandien?

‒ Pamaldumą Marijos Nekaltajai Širdžiai. Tai raktas į Fatimos žinią? Dievas nori, kad tikintieji karštai puoselėtų pamaldumą Nekaltajai ir Sopulingajai Marijos Širdžiai. Todėl taip ir darykime!

‒ Ekscelencija, paskutinis Jūsų žodis?

‒ Tebūna šlovinamas Dievas! Dėkokime Dievui už Jo stebuklingus darbus!

Susiję straipsniai

Religija 1970471366273045603

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item