Vincentas Lizdenis. Klasta paimti šito turto nepavyks

Istorija, kuri vyksta šiandien, įkvepia susimąstyti apie tiesą. Tik pradėjus galima pajausti labai daug pavojų. Galima likti nesuprastam, d...

Istorija, kuri vyksta šiandien, įkvepia susimąstyti apie tiesą. Tik pradėjus galima pajausti labai daug pavojų. Galima likti nesuprastam, dar greičiau galima būti priskirtam prie fanatikų. Vis dėlto priimu iššūkį ir nors trumpai kviečiu kartą susimąstyti apie Tiesą.

Neseniai Europoje nusirito didelių išgyvenimų banga siekiant išlaikyti tai, ką visuomenė tarsi supranta kaip savo laisvės garantą. Žodžio laisvė, panašu, žmonėms tikrai svarbi. Žuvo net keliolika žmonių vidury darbo dienos, visas Paryžius ir pasaulis išreiškia užuojautą ir palaikymą žodžio laisvės idėjai ir nukentėjusiems. Iš esmės tikrai nėra su kuo ginčytis. Ne vienas autorius net griežtai uždraudžia sakyti bet kokį „BET“ pasakius sakinį: „Žodžio laisvė yra pamatinė vertybė…“ arba „Žiauriai nužudyti žurnalistai…“ Stiprus nusiteikimas ginant žodžio laisvę.

Galima pasidžiaugti žmonėmis, kovojančiais už idėją ir už tokią, kurią jie mano esant gerą, užtikrinančią mūsų buvimo kartu kokybę (ir tai ne kokia nors ekonominė kokybė). Minios patraukė į gatves išreikšti susirūpinimo. Ir vis dėlto panašu, kad ši minia nejautė poreikio išreikšti gilaus rūpesčio, kad, pavyzdžiui, tą dieną visoje Prancūzijoje pagal pastarųjų 10 metų vidurkį motinos/tėvų parašu ir „gydytojo“ rankomis buvo atlikta apie 580 abortų [1]. Jei reikia žiaurių vaizdų, galite paieškoti vaizdinės medžiagos internete, kur rodoma, kaip atliekamas abortas esant 11 nėštumo savaičių. Manau, kad vaizdai ne ką švelnesni už tikrai žiaurų ir šaltakraujišką sužeisto policininko pribaigimą tą šiurpią dieną Paryžiuje. Ir vis dėlto šiems kūdikėliams ne tik kad nebuvo suteikta žodžio laisvė, jiems nebuvo leista iš ko nors pasišaipyti, iš tiesų tai nebuvo suteikta teisė net į pirmąjį žodį…

Reliatyvizmas kaip neišvengiamybė, nuomonių įvairovė jau net nebesvarstant, ar žmogaus nuomonė turi kokybės kriterijus, kurie būtų privalomi kažkam, ką vadiname nuomone, yra ginami labai karštai. Štai, pavyzdžiui, už teiginį apie abortus, man bus mestelėta karikatūra, kaip tūlam katalikui, kuris neva susirūpinęs kūdikėlių likimu, bet tik gimus vaikeliui atvėręs burną keiksnosiu „asocialią“ motiną. Na, taip mano pasiūlymas žiaurus – aukokimės ir mylėkim jau nuo to taško, kuriame esame. Suprantu žmogaus silpnumą, bet ar tikrai žmogaus pašaukimas nėra aukojimasis ir artimo meilė? Jeigu įsivaizduojate visus skambančius argumentus ir pačią diskusiją šios dienos liberalioje aplinkoje, tai tiesai čia tarsi nėra vietos. Yra vietos nuomonei, bet ne tiesai. Bet tam tikra nuomonė yra prestižas, o kitokia nuomonė yra apgailėtina. Kaip keista, kad kartais kovojantieji už žodžio laisvę, už teisę pasirinkti ir kitas teises tiesą uždaro į fanatikų kalėjimą.

Taip, mes negalime kiekvienu klausimu ir kiekvienu laiku būti visiškai tikri, kokia ir kas yra tiesa. Iš Jėzaus Kristaus ir Piloto dialogo, galime suprasti vieną dalyką, kad tiesa yra toks dalykas, kurio negali įgyti klasta, kurio negali nusipirkti. Arba esi tiesoje, arba joje nesi, kad ir kokią iliuziją, ar kokį rėžimą sugalvotum ir įgyvendintum. Taigi Pilotas pasimeta, kai Kristus ištaria: „Mano Karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano Karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas“ (Jn 18, 36). Benediktas XVI čia pastebi labai svarbų elementą, kad Pilotas ypač sutrinka suprasdamas Jėzaus Karalystės kitoniškumą: „Niekas už tą Karalystę nekovoja. Karalystei būdingos galios ir būtent karinės galios Jėzaus atveju nėra nė kvapo“ [2]. Kaip popiežius emeritas sako toliau, Jėzus įveda pozityvią sąvoką – tiesą, kuri nusako šios Karalystės esmę ir savitą galią. Tai Jėzus Kristus parodo vieninteliu keliu – per Kryžių.

Kad ir kaip samprotautume – tiesa, mums, žmonėms ir mūsų visuomenėms, yra gyvybiškai svarbi. Klausimas, kurį iškeliu, ar mes turėsime drąsos ją priimti? Ar mes ir toliau sau patogiu būdu kompromituosim šiuos žodžius „tiesa“, „drąsa“? Kadangi jie tokie neaiškūs, tai vadinasi ir pavojingi, tad gal geriau apsieikime be jų? Kaip skaudžiai Ukrainai dabar kainuoja toks mūsų požiūris, europiečiai. Taip, aš ir pagal pareigas, ir pagal širdį į klausimą, kas yra tiesa, turiu vieną atsakymo šaltinį – Jėzų Kristų, nieko daugiau pasiūlyti negaliu.

Galiausiai tikresnė spalva, kad ir labai skaudi, bet daugiau plakatų reiktų su užrašu je suis bebe!

[1]  Statistika iš: http://www.johnstonsarchive.net/policy/abortion/ab-france.html
[2]  Benediktas XVI (Joseph Ratzinger), Jėzus iš Nazareto, 2007, Vilnius, Katalikų pasaulio leidiniai, 153 p.

Susiję

Vincentas Lizdenis 4106837127509362734
item