Valdemaras Katkus. Ką lietuviams atneš silpnėjantis euras?

Kodėl smunka euro vertė, kuri netrukus gali susilyginti su dolerio, ir kaip tai paveiks Europos ...


Kodėl smunka euro vertė, kuri netrukus gali susilyginti su dolerio, ir kaip tai paveiks Europos ūkį bei kiekvieno europiečio finansus, aiškina finansų analitikas Valdemaras Katkus.

„Skolininkams tai – labai geras laikotarpis, nes turėtų mažėti palūkanos. Žinoma, indėlininkams blogai, nes jų indėlius po truputį pradės graužti infliacija“, – sako V. Katkus.

Euras JAV dolerio atžvilgiu toliau smunka ir pasiekė ribą, kurios nebuvo 12 metų. Dabar bendroji Europos valiuta yra keliais centais brangesnė nei doleris.

– Kokios priežastys lemia tokį spartų euro smukimą?

– Tikriausiai paties ECB neoficiali politika yra ta, kad vienas euras prilygtų vienam doleriui. Tam, kad išsilaikytų paritetas. ECB tai daro kaip tik nuo šio mėnesio pradžios, kovo 1 d. Jis pradėjo pinigų spausdinimo programą, kuri truks 18 mėnesių – iki kitų metų rudens. Per tą laikotarpį ECB galvoja, kad naujų pinigų kiekį padidins maždaug 1 trln. eurų. Tai sudaro apie 10 proc. visos euro zonos bendro vidaus produkto, į kurią taip pat įeina Lietuva. Tai – pirmasis veiksnys, kuris tiesiog užpils dideliu kiekiu pinigų.

Antras aspektas kyla iš susirūpino, ar Graikija išstos, ar neišstos iš euro zonos. Tai taip pat silpnina. Šiuo atžvilgiu skaičiuojamas toks rodiklis, kaip euro zonos suirimo rodiklis. Šiuo metu maždaug 40 proc. investuotojų galvoja, kad Graikija gali išeiti iš euro zonos per artimiausius metus. Tai taip pat šiuo metu silpnina eurą.

– Tai svarbi ne tiek pati Graikija, kiek faktas, kad valstybė gali išstoti iš euro zonos?

– Pats faktas ir iš to išplaukiančios pasekmės. Niekas nežino, kaip padaryti tas procedūras ir kokie nuostoliai atsiras bankuose ar kiekvienos valstybės finansų ministerijos balansuose. Dėl to yra tas neapibrėžtumas. Jis – silpninantis dalykas.

Investuotojai galvoja – geriau šiuo metu atsisakykime euro ir dėkime savo pinigus doleriais. Šiuo metu tai ir vyksta. Tokiu būdu iš euro bėgama dėl dviejų priežasčių: dėl to, kad jo padaugėjo ir dėl neaiškios Graikijos ateities euro zonoje.

– Kokią įtaką Lietuvai, kaip euro zonos naujokei, turės euro vertės smukimas?

– Tai – dvipusis reiškinys. Mums svarbiausia [į tai žiūrėti] per pramonę, paslaugų eksportą ir pramonės produkcijos eksportą. Sąlygos palengvės eksportuojant prekes į užsienio rinkas, kuriose atsiskaitoma doleriais arba nacionalinės valiutos yra pririštos prie dolerio. Kaip vadinama – dolerio zonoje. Tokios prekės atpinga.

Iš kitos pusės, mums, vartotojams, pabrangsta importas. Mes, kaip žinome, importuojame dujas, naftą. Kai kurios įmonės importuoja metalą, vadinasi, tai gali pabranginti naujas nekilnojamojo turto statybas.

Bendra taisyklė yra skaičiuojama taip: jeigu valiutos kursas sumažėja (šiuo metu euras sumažėjo 10 proc.) ir sumažėjimas laikysis visus metus, tai bendras kainos padidėjimas arba infliacija Lietuvoje padidėtų 0,5 proc. Šiuo metu nuo metų pradžios doleris euro atžvilgiu yra sumažėjęs 12,5 proc. Jeigu tai išlaikytume, gyventojams paslaugos turėtų pabrangti maždaug 0,5 proc.

– Kaip patartumėte gyventojams tvarkyti savo finansus, tęsiantis euro vertės smukimui?

– Skolininkams tai – labai geras laikotarpis, nes turėtų mažėti palūkanos. Žinoma, indėlininkams blogai, nes jų indėlius po truputį pradės graužti infliacija. Kokių didelių patarimų dar galima būtų duoti? Labai didelio poveikio, kaip minėjau, nepadarys. Šiek tiek padaryti gali.

Visi džiaugiamės, kad dėl naftos kainų smukimo nukrito degalų kainos, sumažės ir šildymas. Bet euro susilpnėjimas gali šiek tiek pavogti iš mūsų. Dar gyventojų kišenėse yra šiek tiek pinigų ir to džiaugsmo, kurį turėjome dėl žaliavų [kainų] mažėjimo visame pasaulyje.

– Kodėl euras ne toks patvarus kaip doleris? Ar todėl, kad euras yra bendra kelių šalių valiuta, ar dėl kitų priežasčių?

– Šiuo metu užsienyje dolerių yra tiek, kiek, manoma, nebuvo per visą istoriją – maždaug 9 trln. dolerių. Tai praktiškai prilygsta tiek, kiek patys JAV bankai turi pinigų. Taip atsitiko dėl to, kad dolerių daug ir pigiai prispausdinta anksčiau. Per krizę sumažėjo pasitikėjimas euru. Euras prarado pozicijas. Centriniai bankai pradėjo atsisakinėti jį saugoti. Šiuo metu tai yra viena iš tų priežasčių.

Euras – nevisavertė valiuta, nes turime denacionalizuotą valiutą. Euras nėra nei vienos vyriausybės, turime 19 finansų ministerijų. Tai – didžiulis skirtumas nuo to, kad JAV turi vieną finansų ministeriją ir vieną centrinį banką. Jie gali tarpusavyje suderinti politiką. Euro zonoje, kaip matoma, negalima suderinti.

Yra politikos aspektai tarp Vokietijos ir Graikijos ar Ispanijos. Euro silpnumas kyla iš to, kad jis – denacionalizuota valiuta, turinti 19 finansų ministerijų politikų. Tai labai silpnina patį eurą ir pasitikėjimą juo.


Susiję straipsniai

Valdemaras Katkus 3183845786445409437

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item