Tyrimas: kiek balsų pardavė vilniečiai?

Eglė Čeponytė, Bernardas Morkūnas, Indrė Pusevaitė ir Vytautas Sinica. Savivaldos rinkimų dieną, kovo 1-ąją, Vilniaus mieste buvo ap...


Eglė Čeponytė, Bernardas Morkūnas, Indrė Pusevaitė ir Vytautas Sinica.

Savivaldos rinkimų dieną, kovo 1-ąją, Vilniaus mieste buvo apklausti 348 rinkėjai. Nustatyta, kad valstybės tarnautojai, politikai ar kiti asmenys, siekdami priversti balsuoti už jų rinkimuose remiamą kandidatą ar partiją, naudojo spaudimą prieš penktadalį apklaustųjų. Pagal šį rodiklį Vilnius atsiduria greta Bulgarijos miestų.

BNS duomenimis, 2014 metais Lietuvos gyventojai partijomis pasitikėjo mažiausiai iš visų institucijų, o korupcijos mastas, remiantis „Transparency International“ atlikta piliečių apklausa, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Ar šie kaltinimai pagrįsti? Atlikta rinkėjų apklausa padeda atsakyti į šį ir kitus klausimus.

Rezultatai – daug žadantys

Apklausos rezultatai iš dalies džiugina: nepavyko aptikti įrodymų, kad rinkėjai būtų gavę pasiūlymų parduoti savo balsą ar partijų nariai būtų siūlęsi rinkėjus pavežti iki balsavimo vietų. Nors dėl savaime suprantamų priežasčių partijos pavežimus iki rinkimų apylinkės dažniau organizuoja rajonuose ar nuošalesnėse gyvenvietėse, tačiau žiniasklaidoje nušviečiami balsų pirkimo atvejai didžiuosiuose miestuose verčia sunerimti dėl šio reiškinio masto.

Apklausos rezultatai rodo, kad Vilniuje balsų pirkimo praktikos nėra plačiau paplitusios. Palyginimui, 2013 m. panašus tyrimas Bulgarijoje atskleidė, kad nuo 7 proc. iki 18 proc. rinkėjų sulaukė pasiūlymų parduoti savo balsą. Pagal šį rodiklį Europos kontekste Vilniaus rezultatai yra išskirtinai geri. Tačiau susirūpinimą kelia kita rinkėjų apklausos atskleista tendencija: nustatyta, kad kolega ar vadovas darbe, valstybės tarnautojas, politikas ar kiti asmenys, norėdami priversti balsuoti už jo šiuose rinkimuose remiamą partiją / kandidatą, darė spaudimą 19,7 proc. apklaustų Vilniaus gyventojų. 2013 m. Bulgarijoje šis rodiklis svyravo nuo 8proc.  iki 26 proc.

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, galima tobulinti kovos su nesąžiningomis rinkimų praktikomis metodus. Tyrimas atskleidė, kad rinkėjas spaudimą balsuoti už vieną ar kitą partiją patiria tiek iš valstybės tarnautojų, politikų, tiek iš vadovų darbe ar kitų asmenų. Šią problemą galima spręsti sukuriant mechanizmus, kurie leistų rinkėjui anonimiškai pranešti apie patiriamą spaudimą darbe, valstybinėje institucijoje ar kitose vietose. Anoniminis statusas apsaugotų rinkėją nuo galimo susidorojimo. Tyrimas taip pat parodė, kad vilniečiai rinkėjai su nesąžiningomis rinkimų praktikomis dažniau susiduria prieš rinkimus, o ne rinkimų dieną. Galiausiai, svarbu paminėti, kad kolegų, vadovų, valstybės tarnautojų ar politikų spaudimo balsuoti už jų remiamą partiją aukomis vienodai dažnai tampa visų amžiaus, išsilavinimo, tautinių ir socialinio statuso grupių atstovai.

Apie tyrimą

Tyrimą atliko nepriklausomų, visuomeniniais pagrindais dirbančių tyrėjų komanda. Prie tyrimo įgyvendinimo prisidėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ ir jaunimo sambūris „Pro Patria“. Tyrimo metu bandyta nustatyti, kokia dalis rinkėjų susidūrė su balsų pirkimu ar partijų spaudimu. Siekiant išmatuoti šio jautraus reiškinio mastą, taikytas Lietuvoje šiam tikslui dar nenaudotas eksperimentinis metodas, vadinamasis sąrašo eksperimentas (angl. list experiment). Sąrašo eksperimentas užtikrina visišką respondento atsakymų konfidencialumą, leidžia jam jaustis saugiai. Dėl to galima tikėtis, kad anketoje bus pateiktas atviresnis, nuoširdesnis atsakymas. Būtent todėl šis metodas yra sėkmingai išbandytas ir naudojamas daugelyje Europos ir pasaulio šalių.

Atliekant eksperimentą visi respondentai yra padalijami į vienodas kontrolinę ir tikslinę grupes. Į tikslinę grupę patekusiam rinkėjui yra įteikiama anketa su keturių teiginių sąrašu, tarp kurių yra vienas, apibūdinantis matuojamą jautrų reiškinį (teiginio pavyzdys: „valstybės tarnautojas ar politikas darė man spaudimą, norėdamas priversti balsuoti už jo šiuose rinkimuose remiamą partiją / kandidatą.“). Į kontrolinę grupę patekusiam respondentui įteikiamas tokių pačių trijų teiginių sąrašas, tačiau neįtraukiamas jautrų reiškinį apibūdinantis teiginys. Respondento paprašoma nurodyti, kiek sąraše iš viso yra teisingų teiginių, o ne su kuriais konkrečiais teiginiais jis sutinka. Vėliau lyginami kontrolinės ir tikslinės grupės atsakymų vidurkiai. Jų skirtumas parodo jautraus reiškinio (šiuo atveju politinio spaudimo rinkėjams) mastą.

Eksperimentas atliktas trijose apylinkėse, esančiose Žirmūnų, Jeruzalės ir Naujosios Vilnios mikrorajonuose. Tyrimo rezultatai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05), paklaida – 4,04 procentiniai punktai.


Susiję

Politika 6158619789574699231
item