Robert R. Reilly. Sodomijos pasiuntinys

Vasario 23 d. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry paskelbė: „Negalėčiau labiau didžiuotis pas...


Vasario 23 d. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry paskelbė: „Negalėčiau labiau didžiuotis paskelbdamas Randy Berry pirmuoju istorijoje specialiuoju žmogaus teisių LGBT žmonėms pasiuntiniu“. Ką tokį? Man teko tarnauti JAV Valstybės departamente ir negaliu atsiminti ten esant tokios pozicijos. Taigi, kaip ši pozicija atsirado?

Pasirodo, jog senatorius Edas Markey ir respublikonas Alanas Lowenthalis Kongrese pristatė įstatymo projektą, siekiantį sukurti šią poziciją, tačiau jis nebuvo priimtas. Po paskutinių Kongreso rinkimų projektas vėl buvo pristatytas, bet, žinoma, ir vėl nebuvo priimtas. Tačiau Obamos administracijos tai nesulaikė ir ji šią poziciją sukūrė vykdomuoju dekretu. Ir pono Berry, atviro gėjaus, paskelbimas asmeniu, kuris užims šią poziciją, nereikalavo jokio Kongreso pritarimo. Tai yra paprasčiausias vykdomosios atšakos paskyrimas.

Tačiau ką konkrečiai ponas Berry turės daryti „dėl LGBT žmonių žmogaus teisių“ užsienio šalyse? Pasirodo, kaip teigė sekretorius Kerry, kad „per dažnai ir per daug šalių LGBT žmonėms yra grasinama, jie įkalinami ir persekiojami dėl to, kas jie yra ar ką jie myli“.

Kalinami dėl to, „kas jie yra ar ką jie myli“? Jei gali būti suimtas dėl to, kas esi, tai akivaizdžiai negyveni teisinėje, lygybe prieš įstatymą paremtoje valstybėje. Tokia diskriminacija turėtų būti grindžiama kokia nors rasine teorija, kaip buvo nacionalsocializmo atveju, arba klasių teorija, kaip buvo komunizmo atveju. Tai buvo režimai, kuriuose tave galėjo areštuoti, jei nebuvai arijų rasės arba jei nepriklausei proletarų klasei. Amerikiečiai turėtų didžiuotis, kad jų diplomatai padarė viską, ką galėjo, kad šį neteisingumą sustabdytų.

Suėmimas už tai, ką myli, yra šiek tiek suktesnis atvejis, nes jis neišvengiamai turės ryšį su tuo, kaip ši meilė yra išreiškiama ir kokiuose santykiuose. Ar draudžiama meilė tarp dėdžių ir dukterėčių, tarp choro vadovų ir choristų, tarp brolių ir seserų ar vyrų ir žmonų? Žinoma, kad ne. Tai būtų absurdas. Tačiau visa tai pereina į kitą klausimą: ar yra tinkama meilės išraiška kiekvienam iš šių atvejų, kuri galėtų atrodyti netinkama kitiems? Atsakymas į šį klausimą aiškiai nurodo, kad brolis ir sesuo neturėtų savo meilės vienas kitam išreikšti taip pat, kaip tai daro jų tėvai.

Sunku ką nors pasakyti apie sekretoriaus Kerry minimus draudžiamuosius įstatymus, kol nesi jų skaitęs. Kad ir kaip būtų, šie įstatymai veikia 76 šalyse ir pono Berry darbas bus nukreiptas prieš juos. Valstybės departamentas teigė, jog Berry darys spaudimą daugelyje šalių aplink pasaulį, kad įstatymai, draudžiantys tos pačios lyties santykius, būtų pakeisti. O tai jau susiaurina misiją. „Ką myli“ tokiu atveju reiškia tik santykius tarp dviejų vyrų ir dviejų moterų.

Net susiaurinus šią misiją išmetant brolius ir seseris bei visas kitas galimybes, tai vis tiek lieka didelis darbas. Todėl aš nusprendžiau pažiūrėti į kai kuriuos iš šių įstatymų, verčiančių „persekioti žmones už tai, kas jie yra ar ką jie myli“. Toliau pateiksiu kelis pavyzdžius iš 40 įstatymų, kuriuos patikrinau. Po šalies pavadinimo bus parašyta tai, kas konkrečiai joje draudžiama.

Uzbekistanas: „savanoriški lytiniai santykiai tarp dviejų vyrų“; Jemenas: „Homoseksualumas tarp vyrų yra apibrėžiamas kaip skverbimasis į įšangę“; Sudanas: „Kiekvienas vyras, turėjęs analinių lytinių santykių su moterimi ar vyru, laikomas įvykdžiusiu sodomijos aktą“; Brunėjus: „Kas savanoriškai turi prieštaraujančių prigimčiai kūniškų santykių su moterimi, vyru ar gyvūnu, turi būti nubaustas laivės atėmimo iki 10 metų bausme“; Mianmaras: „Kas savanoriškai turi prigimčiai prieštaraujančių lytinių santykių su vyru, moterimi ar gyvūnu, turi būti nubaustas“; Mauricijus: „Kiekvienas žmogus, kurs atliko sodomijos ar lytinių santykių su gyvūnu nusikaltimą, turi būti nubaustas ne didesne nei 5 metų laivės atėmimo bausme“; Kuveitas: „Savanoriški dviejų suaugusių (nuo 21 metų amžiaus) vyrų lytiniai santykiai baudžiami laisvės atėmimo iki 7 metų bausme“; Kenija: „Kiekvienas vyras, kuris, nesvarbu, ar viešai, ar privačiai, įvykdo bjauriai nepadorų aktą su kitu vyru ar priverčia kitą vyrą atlikti bjauriai nepadorų aktą su juo, <...> atlieka sunkų nusikaltimą ir gali būti kalinamas iki penkerių metų“.

Nors kai kurie iš šių draudimų atrodo griežti, nei vienas iš įstatymų, kuriuos peržiūrėjau, nebaudžia žmogaus už tai, kas jis yra, bet tik už tai, ką jis daro. Homoseksualas negali būti suimamas už tai, kad jis yra homoseksualas, bet tik tada, jei jis su kažkuo atlieka sodomijos aktą. Kaip ir alkoholikas negali būti suimamas už tai, kad yra alkoholikas, bet tik tada, jei jis yra girtas ir netvarkingai elgiasi viešoje vietoje, arba vairuoja išgėręs. Kitaip sakant, šie įstatymai atspindi teisės viršenybę, o ne tironijas, buvusias nacistinėje Vokietijoje ar Sovietų Sąjungoje. Klausimas, ką jie myli, šiems įstatymams taip pat nesvarbus - svarbu tik tai, kaip jie myli. Klausiama, ar meilės išraiška yra derama santykių prigimčiai. Šie įstatymai sodomiją laiko nederama santykių išraiška. Tad pagrindinis klausimas slypi pačiame sodomijos akte, ir kodėl JAV turėtų šį aktą remti savo užsienio politikoje.

Sekretorius Kerry yra tvirtai įsitikinęs, kad turėtų, nes:

„Ginti ir skleisti LGBT žmonių žmogaus teises reiškia vykdyti mūsų įsipareigojimą remti žmogaus teises visame pasaulyje - tai yra mūsų diplomatijos širdis ir sąžinė. Būtent todėl mes dirbame tam, kad pakeistume įstatymus, draudžiančius savanoriškus tos pačios lyties lytinius santykius aplink pasaulį.“

Toks pasakymas glumina - pasirodo, kad moralinis somodijos normatyvizmas laikomas „mūsų diplomatijos širdimi ir sąžine“. Kitaip sakant, ne tik neteisinga yra kriminalizuoti sodomiją, bet sodomija turi būti laikoma ir moraliai teisinga.

Kada Amerikos piliečiai nusprendė, kad sodomija atsiduria šalia nepaneigiamų teisių, išvardintų Nepriklausomybės deklaracijoje ar Teisių bilyje? Tam, kad įneštume šokią tokią istorinę perspektyvą, pažiūrėkime, kas buvo teigiama Bowers prieš Hardwick byloje (1986):

„Sodomija įstatymais buvo draudžiama 13 valstijų, kai jos patvirtino Teisių bilį. 1868 metais, kai buvo patvirtinta Keturioliktoji pataisa, visos, išskyrus 5, valstijos turėjo sodomiją draudžiančius įstatymus. Iki 1961 metų visos 50 valstijų sodomiją laikė už įstatymo ribų, o dabar 24 valstijos bei Kolumbijos apskritis nustato kriminalines bausmes už sodomiją, atliktą privačiai ir savanoriškai tarp dviejų suaugusiųjų.“

Kodėl šie įstatymai taip ilgai egzistavo? Nes mūsų nepaneigiamos teisės remiasi „Prigimties ir Dievo įstatymais“, o sodomija prieštarauja šiems Įstatymams, kaip ir vyro seksualinio potraukio tikslui, kuris yra reprodukcija. Todėl niekas negali reikalauti prigimtinės teisės į tai, kas prieštarauja prigimčiai. Kaip teigė Abraomas Linkolnas, niekas „negali logiškai teigti, jog kažkas turi teisę daryti blogą“.

Žinoma, būtent to ir siekia homoseksualaus elgesio racionalizavimas, kaip paaiškinu savo knygoje Making Gay Okay: How Rationalizing Homosexual Behavior Is Changing Everything (Padarant gėjiškumą priimtiną: Kaip homoseksualaus elgesio racionalizavimas viską keičia, - vert. past.). Tai transformuoja blogą į gerą. Tačiau tam, kad ši racionalizacija išsilaikytų, ja turi patikėti visi. Sodomijos racionalizacija reikalauja jo universalizacijos. Visi turi sutikti, kad netikra yra tikra. Kad save pagrįstų, netikroviškumas turi plisti, arba būti plečiamas. Netikroviškumo įtvirtinimas visada yra agresyvus - ne tik todėl, kad kažką neigia, bet ir todėl, kad, kaip Napoleonas, jis turi užkariauti tam, kad išliktų. Dabar esame jo vidinio prievartinio įtvirtinimo fazėje, bet sekretorius Kerry jau ruošiasi globaliam įtvirtinimui per mūsų užsienio politiką, kaip didžiuojantis buvo pareikšta prikabinant LGBT vėliavą po JAV vėliava prie vienos iš mūsų ambasadų. Valstybės departamentas tapo sodomijos globalios universalizacijos ir racionalizacijos įrankiu.

Problema čia turėtų būti akivaizdi. Gėjų „teisių“ sklaida neišvengiamai turės būti vykdoma aukojant žmogaus teises, nes šie du dalykai kartu negali būti suderinti. Vienas iš jų yra įsteigtas pagal „Prigimties ir Dievo įstatymus“, o kitas yra moralinis reliatyvizmas, išmėsinėjantis pačią prigimtinių teisių ir prigimtinio įstatymo idėją. Jei turi vieną, negali turėti kito. Turi prigimtinę teisę į kažką todėl, kad esi žmogus, o ne dėl savo religijos, etniškumo, rasės ar seksualinės orientacijos.

Jei sukonstruosime tokį dalyką kaip gėjų „teisės“, tai išmėsinėsime pačius žmogaus teisių pamatus, kurie pagal apibrėžimą turi būti universalūs tam, kad jos galėtų egzistuoti. Jei žmogus turi teises kaip gėjus, bet tada tampa heteroseksualu, kaip atsitiko su Niujorko mero Billo de Blasio žmona, kas tada atsitinka tokio žmogaus gėjų „teisėms“? Teisės negali būti prarandamos ar įgaunamos tokiu būdu. Jos yra nepaneigiamos todėl, kad kiekvienas žmogus turi žmogaus prigimtį - ne dėl kažkokios kitos savybės. Arba jos egzistuoja šitame lygyje, arba išvis neegzistuoja. Jei kažkas, kaip Kerry, bando pritaikyti žmogaus teises kažkam, kas neapibrėžia visų žmonių, tuomet galite būti tikri, kad toks bandymas neigia patį žmogaus teisių šaltinį. Todėl, kai Obamos administracija ir sekretorius Kerry bando racionalizuoti sodomiją, jie neišvengiamai labai giliai pažeidžia žmogaus teises.

Versta iš Mercatornet.com

Susiję straipsniai

Šeimos politika 1204497944109920213

Rašyti komentarą

  1. "Jos yra nepaneigiamos todėl, kad kiekvienas žmogus turi žmogaus prigimtį - ne dėl kažkokios kitos savybės", bet juk jau patvirtintos žmonijos vystymo programos, kur pirma: naujausių technologijų pagalba žmogus taps pusiau kyborgu, antra:jau greit bus įmanoma užauginti palikuonis dirbtinėje aplinkoje, be tėvų įsikišimo. Taigi, mums įprastos prigimties toks individas jau nebeturės ir juo bus galima laisvai manipuliuoti. Tai būtų galutinė pasaulio globalistų pergalė - "Naujoji Tvarka" būtų įvesta visame pasaulyje. Bet finišo pasiekti nepavyksta, dėl prigimtinio moralinio kodekso, kurios pirma gynėja yra Krikščionybė.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item