Peter Kreeft. Pirmoji maldos pamoka

Pakalbėkime apie maldą labai elementariais ir labai praktiškai. Pats svarbiausias su malda susij...


Pakalbėkime apie maldą labai elementariais ir labai praktiškai. Pats svarbiausias su malda susijęs patarimas, kurį žinau, yra kartu ir pats paprasčiausias: „tiesiog darykite tai!“ (Just do it!)

Kaip melsitės, yra mažiau svarbu nei pats faktas, kad melsitės apskritai. Netobula malda yra geriau nei apskritai jokios maldos, o tobulesnė malda yra tik baigtinai geresnė nei mažiau tobula malda.

Nancy Reagan buvo kritikuojama dėl savo paprasto šūkio kovoje su narkomanija: „tiesiog pasakyk ne.“ Tačiau šiame šūkyje glūdi išmintis ir ji skelbia, kad kiekvienos sėkmingos programos šerdis yra paprasčiausia valia pasakyti ne. („Tiesiog pasakyk ne“ nereiškia, kad nieko daugiau nereikia, tačiau be šio paprasto apsisprendimo visa kita tiesiog neveiktų. „Tiesiog pasakyk ne“ gali būti nepakankama, tačiau vis tik būtina.)

Tad panašiai ir jokia programa, joks metodas, knyga, mokymas ar technika nesuveiks, kad kažką pradėtume, jei nebus paprasto valios apsisprendimo tai įgyvendinti. „Tiesiog pasakyk taip.”

Daugelio mūsų gyvenimuose pagrindinė kliūtis ištariant taip maldai yra laiko trūkumas. Šią priežastį mes naudojame kaip pasiteisinimą, kodėl nesimeldžiame, kodėl nesimeldžiame daugiau ar kodėl nesimeldžiame reguliariai.

Vienintelis įtikinamas atsakas šiam pasiteisinimui yra atsisakymas. Tu privalai kažko atsisakyti, ištarti ne kažkam kitam, kad padarytum vietos maldai. Savaime suprantama, kad niekada nerasite laiko maldai, nes reikia ne rasti, o skirti tam laiko. O tai savo ruožtu reiškia atsisakyti kažko. Vienintelis būdas į savo gyvenimo apartamentus įsileisti maldos nuomininką yra iškraustyti kažkurį kitą nuomininką, kurio vietą tuose apartamentuose malda ir užimtų. Mažai kas iš mūsų turi laisvų kambarių.

Sprendimas tai padaryti yra pirmas žingsnis. Veikiausiai jūs to žingsnio nežengsite arba tiesiog tik norėsite jį žengti, jei nesuvoksite pačios maldos esmės – maldos kaip gyvybės ir mirties reikalo, gyvybinio ryšio su Dievu, su pačiu gyvenimu.

Ar visa tai neišpūsta? Ar nėra svarbesnių dalykų? Tarkime, meilė. Taip, mums, be jokios abejonės, reikia meilės, tačiau meilė, kurios mums reikia, yra agapė, o tokia meilė yra tik pas Dievą. Tad, kol neisime pas Dievą šios meilės, tol jos negausime. O eiti pas Dievą šiuo atveju reiškia melstis. Taigi, jei nesimelsime, nemylėsime.

Aiškiai tai suvokę ir padarę maldą svarbiausiu savo gyvenimo prioritetu, tvirtai nusprendę melstis, mes turime atitinkamai pertvarkyti savo gyvenimą. Pertvarkyti savo laiką, kad būtų paruošta laiko maldai, yra panašu į namo parengimą dažymui. Kiekvienas, susidūręs su dažymu, žino, kad pasirengimas yra trys ketvirtadaliai darbo, trys ketvirtadaliai kankynės ir trys ketvirtadaliai viso laiko. Pats dažymas yra tik lengvutis darbelis lyginant su visu pasiruošimu. Tas pats galioja ir kalbant apie maldą: sunkiausias dalykas yra paruošti vietą, laiką, kad tai taptų šventa ir neliečiama kiekvienos mūsų dienos dalimi. Malda yra tarsi Padėkos dienos vakarienė: ją suvalgyti užtrunka vos valandą, o paruošti reikia net 10 valandų. Malda yra tarsi šv.Kalėdų diena: šiai vienai dienai mes rengiamės ištisą mėnesį ruošdami savo namus, juos puošdami ir apsipirkinėdami. Tačiau svarbiausia, kad malda yra tarsi meilė. Glamonės yra ar turėtų būti didžiausia to dalis. Dviem įsimylėjusiems žmonėms visas gyvenimas kartu yra tarsi glamonė. Tad malda yra tarsi dvasinės glamonės. Dievas kantriai ilgą laiką jūsų laukė. Jis trokšta, kad jūs maldoje paliestumėte bent jo būties pakraštį kaip kad ta moteris palietė Kristaus apsiausto apvadą. Visa tai, kad pasveiktume kaip kad pasveiko to kraujoplūdžiu sirgusi moteris. Kiek laiko ši moteris turėjo rengtis šiam minutę trukusiam prisilietimui?

Pirmas ir pats svarbiausias praktinio pasirengimo maldai dalykas yra dienotvarkė. Nepaisant to, ar kitus savo gyvenimo užsiėmimus ir įvykius išdėliojate dienotvarkėje, maldai būtina nustatyti reguliarų laiką. Taktika nutaikyti laisvo laiko čia paprasčiausiai neveiks ir reikš vis mažėjantį ir mažėjantį maldai skiriamą laiką arba apskritai jokios maldos. Viena minutė, skiriama Dievui iš ryto, aišku yra geriau nei apskritai jokios maldos, tačiau tai yra radikaliai neadekvatu, nes su savo žmona ar vyru jūs taip pat nenorite per dieną praleisti tik vienos minutės. Jums paprasčiausiai reikia nuspręsti savo dienotvarkėje atlaisvinti laiko maldai.

Kiek laiko skirti? Visa tai, aišku, priklauso nuo konkretaus asmens ir jo situacijos, tačiau reikėtų mažiausiai 15 minučių. Negalite tikėtis jokios gelmės, jei maldai skirsite mažiau liko. Jei 15 minučių jums atrodo per daug, tai yra akivaizdus įrodymas, kad jums melstis reikia žymiai ilgiau, kad galvoje susidėliotų teisingi prioritetai.

Kai malda tampa įpročiu ir melstis tampa lengviau, dvigubinkite skiriamą laiką. Vėliau padvigubinkite dar. Jei norite radikalių rezultatų, siekite maldai skirti valandą kasdien. (Ar to norite? Ar tiesiog žaidžiate?)

Kuris paros laikas yra geriausias? Pats populiariausias laikas, kai jau gulite lovoje, yra dažniausiai ir pats blogiausias dėl dviejų priežasčių. Pirma, dažniausiai tai būna ne geriausias, o tik atliekamas laikas, kai jūs jau esate apsnūdę ir ne tokie budrūs. Ar tikrai norite įkurdinti Dievą blogiausiame savo apartamentų kambaryje? Ar norite jam pasiūlyti labiausiai negaluojančią avį iš savo bandos?

Antra, tai paprasčiausiai nesuveiks. Jei lauksite, kad išpildytumėte kiekvieną kitą savo dienos įsipareigojimą prieš skirdami laiko maldai, jūs paprasčiausiai nesimelsite. Juk mūsų kasdienis gyvenimas šiandien yra toks komplikuotas, kad dauguma mūsų per dieną neįvykdo visų savo planų ir įsipareigojimų. Atminkite, kad jums teks atsisakyti kai kurių dalykų, kad paliktumėte laiko maldai. Nėra kito kelio.

Pats geriausias laikas maldai aiškiai yra ankstyvas rytas. Jei negalite atidėti kitų ryto darbų, jums paprasčiausiai reikia anksčiau keltis. Ar malda turi tapti pačiu pirmuoju užsiėmimu dienoje? Nebūtinai, nes kai kurie žmonės būna žvalūs vos tik nubudę, o kitiems reikia dušo ir apsirengti, kad pražvalėtų. Pats svarbiausias dalykas yra skirti Dievui geriausią laiką ir „tiesiog daryti tai“.

Vieta yra beveik taip pat svarbi kaip ir laikas. Būtina turėti vietelę, kurioje galėtumėte melstis netrikdomas. Bet kuri nutaikyta vieta neveiks kaip ir bet kuris nutaikytas laikas.

Kokią vietą pasirinkti? Kai kurie žmonės nėra itin jautrūs aplinkai ir gali melstis net vonios kambaryje. Kitiems būtinai reikia grožio: verandos, kiemo, sodo ar pasivaikščiojimo. (Man atrodo, kad malda išėjus pasivaikščioti yra geras derinys dvasinių ir fizinių pratybų.)

Veikiausiai jau atkreipėte dėmesį, kad nepasakiau nė žodžio apie maldos technikas. Visa tai dėl to, kad trys ketvirtadaliai laiko yra pasirengimas, atmenate? Tačiau kaip gi yra su metodais?

Aš galiu tik kalbėti iš savo kaip vis dar pradedančiojo patirties. Du veiksmingiausi metodai, kuriuos atradau, yra labai paprasti. Vienas yra skaityti Šventąjį Raštą ir tuo pat metu melstis. Skaityti Dievo akivaizdoje, priimti žodžius iš Dievo burnos. Antrasis yra spontaniška verbalinė malda. Man nesiseka melstis tyliai, nesiseka kontempliatyvi malda, nes mano mintys šokinėja tarsi blusos. Garsi malda ar daina išlaiko mano susitelkimą į maldą. O visa tai dažnai natūraliai veda į tylią maldą, kontempliaciją.

Dauguma patarimų yra susiję su aukštesnėmis maldos pakopomis, ypač kontempliatyvia malda. Tačiau įtariu, kad dauguma mano skaitytojų taip pat yra naujagimiai maldoje ir turi išmokti vaikščioti prieš pradėdami bėgioti. Taigi tai yra kelios pamokos iš vieno žmogaus maldos vaikų darželio. „Tiesiog darykite tai“, net „jei tai tėra šliaužimas Dievo link.“



Susiję straipsniai

Religija 3315686162689692257

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item