Kun. Shane Pezzutti. Pasiaukojimas

Kovo 8 d. sakytas pamokslas. „…Nes ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ...


Kovo 8 d. sakytas pamokslas.

„…Nes ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui.“ Mes visada turime atsiminti, kad Mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra mūsų pavyzdys ir idealas. Todėl mums reikia studijuoti Jo gyvenimą, Jo žodžius ir veiksmus. Jis yra tobulas dorybės, tikėjimo, gerumo, šventumo ir meilės pavyzdys. Kaip Jis elgėsi per savo gyvenimą šiame pasaulyje? Mes turime Juo sekti, elgtis taip, kaip elgėsi Jis. Ką Jis sako kitiems? Turime juo sekti. Kaip Jis padėjo kitiems? Mums reikia sekti Jo pavyzdžiu. 

Tačiau svarbiausia mūsų Viešpaties mums duodama pamoka kyla ne iš Jo žodžių ar Jo stebuklų, bet iš Jo kančios. Jo kančia ir mirtis ant Kryžiaus yra didžiausia Jo pamoka mums. Savo kančia Jis mokina mus viską apie dvasinį gyvenimą. Mes taip pat galime išmokti visko apie dorybę ir moralę studijuodami Kančią.

Šiuolaikinio žmogaus mentalitetui ir psichikai tai suprasti labai sunku. Šiuolaikinis žmogus galvoja: „Kaip mes galime ko nors pasimokyti iš žmogaus kančių? Ko mes galime iš to pasimokyti?“ Šiuolaikinis žmogus nori išmokti, tik kaip įsigyti pinigų arba kaip patirti daugiau malonumų. Šiuolaikiniam žmogui Jėzaus Kryžius, Jo kančia yra visiškas pralaimėjimas, siaubinga egzekucija, nesėkmė. Šiuolaikinis žmogus negali suprasti katalikų religijos. Šiuolaikinis žmogus negali suprasti, kodėl mes garbiname šį žmogų, kuris buvo nužudytas ant kryžiaus.

Ko mus moko mūsų Viešpats savo kančia? Pirmiausia, Jis mus moko, kad „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.“ Kristaus Kančia pirmiausia yra pamoka, kaip mylėti.  Tai pamoka, kaip mylėti Dievą, kaip mylėti kitus ir kaip tinkamai mylėti save pačius. Kas yra tikroji meilė? Šiame pasaulyje žmonės vartoja žodį „meilė“, bet, deja, jie nesuvokia, ką jis reiškia. Mūsų Viešpats per savo kančią mus moko, kas yra meilė. „…Nes ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui.“ 

Mylėti Dievą, mylėti kitą žmogų, mylėti save pačius reiškia daryti gera Dievui, daryti gera tam žmogui arba daryti gera sau patiems. Tai yra aišku. Nesunku mylėti save pačius. Mes manome, kad žinome, kaip mylėti save pačius. Mes tikrai MANOME, kad darome gera sau patiems. Žinoma, mes darome gera sau patiems. Bet problema yra ta, kad dažnai mes mylime save per daug. Sau duodame per daug gėrio, ir tada tas „gėris“ tampa blogiu. Mylėti save per daug yra savanaudiškumo arba egoizmo yda. Turime mylėti save ir daryti gera sau. Tai pareiga. Bet neturime mylėti savęs per daug. Savanaudiškumas, egoizmas yra netvarkinga meilė sau.

Žmogaus meilė turi būti tvarkinga. Ji turi būti hierarchinė. Žmogaus meilė pirmiausia turi būti skirta Dievui, tada tinkamai sau, ir galiausiai tinkamai kitiems. Bet dėl mūsų puolusios prigimties ši tvarka ir hierarchija buvo sugriauta. Mūsų meilė yra suardyta, netvarkinga, dezorganizuota. Dėl to mes mylime save per daug. Per didelis savęs mylėjimas gadina mūsų santykį su Dievu ir su kitais. Iš tiesų, per didelis savęs mylėjimas (savanaudiškumas, egoizmas) gadina mūsų santykį su savimi. 

Kadangi mūsų gebėjimas tinkamai mylėti yra rimtai sugadintas, mums reikia apsimarinimo ir pasiaukojimo dorybės. Savo kančia mūsų Viešpats mus moko, kad dažnai mes privalome IŠSIŽADĖTI savęs tam, kad mylėtume teisingai. Dažnai privalome pasiaukoti ir atsisakyti to, ko norime.

Pavyzdžiui, įsivaizduokite vyrą, turintį darbą ir dirbantį visą dieną, bet taip pat turintį žmoną ir šeimą. Grįžęs namo, jis būna labai pavargęs ir nori atsipalaiduoti. Bet jo žmonai ir vaikams tučtuojau reikia, kad jis nueitų į parduotuvę nupirkti kai kurių dalykų. Jis tikrai nori atsipalaiduoti, bet, kadangi jis juos myli ir nori jiems daryti gera, jis paaukoja savo troškimą pasiilsėti ir eina į parduotuvę nupirkti jiems maisto. Meilė yra auka. Arba įsivaizduokite tą patį vyrą, grįžtantį iš darbo kitą dieną. Žmona tikrai nori, kad jis vyktų su ja aplankyti jos draugės kitame mieste, bet ji taip pat žino, kad jis bus labai pavargęs ir norės pailsėti. Kadangi žmona jį taip pat myli ir nori daryti jam gera, ji aukoja savo troškimą vykti pas draugę ir leidžia vyrui pailsėti. Meilė reikalauja pasiaukojimo.

Mūsų Viešpats paaukojo save už mus. Tai yra meilė. Jis leidosi būti mušamas ir nukryžiuojamas dėl mūsų. Jis paaukojo savo sveikatą, savo patogumus ir savo gyvenimą dėl mūsų. Panašiai vyras paaukojo savo troškimą pailsėti dėl žmonos ir šeimos. Tai yra meilė. Žmona paaukojo savo troškimą vykti pas draugę dėl savo vyro. Tai yra meilė.  Meilė kartais reikalauja iš mūsų paaukoti savo pačių troškimus dėl kitų gėrio. Tai Kristaus pavyzdys Kančioje. Jis paaukojo save už mus. „…Nes ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui.“ 

Privalome paaukoti savo savanaudiškumą ir egoizmą tam, kad mylėtume Dievą ir tinkamai mylėtume kitus. Per šią Gavėnią turime ypač kovoti prieš savo savanaudiškumą ir egoizmą. Kai kas nors prašo mūsų pagalbos arba mūsų laiko, o mes norime daryti ką nors kita, turime padaryti auką jiems. Maldaukime Švenčiausiąją Mergelę Mariją, kad ji padėtų mums daugiau aukotis dėl kitų. Privalome žiūrėti į Kryžių ir matyti Dievo Meilę, Kristaus meilę mums, Jo pasiaukojimą už mus. Jis viską paaukojo dėl mūsų. Nuo Kryžiaus Jis moko mus, kaip tinkamai mylėti. Amen.

Susiję straipsniai

Shane Pezzutti 6655679864925085238

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item