„Genialu“: transporto spūstis Vilniuje naikins atimdami iš vairuotojų eismo juostas

Rytiniai kamščiai Vilniuje Vilnius užima septintą vietą tarp labiausiai automobilizuotų pasauli...

Rytiniai kamščiai Vilniuje
Vilnius užima septintą vietą tarp labiausiai automobilizuotų pasaulio miestų ir lenkia ne tik Varšuvą, Taliną, bet ir Paryžių bei Londoną. Esant tokiai situacijai, Lietuvos sostinėje turi būti užtikrinti netradiciniai sprendimai, kaip pagerinti susisiekimą. Vis dėlto tenka stebėti priešingus veiksmus – vykdomi destrukciniai sprendimai.

Sostinėje automobilių eismas – itin didelis. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ specialistai skaičiuoja, kad kai kuriose sankryžose pralaidumas viršijamas net kelis kartus, nei buvo numatyta jas planuojant. Vilniaus Gedimino technikos universiteto atliktas tyrimas atskleidžia, kad daugiau nei pusė vairuotojų automobiliais važinėja vieni.

Būtent pagal šias prognozes Vilniaus savivaldybės valdantieji klerkai su kadenciją baigiančiu meru Artūru Zuoku mato išeitį, kaip Vilnių ateityje išlaisvinti iš transporto spūsčių – vairuotojai bus persodinti į viešąjį transportą.

Atidavus eismo juostas maršrutiniam transportui pagerėjo?

Siekius persodinti vairuotojus į viešąjį transportą pirmą kartą savivaldybės klerkai išreiškė prieš pusantrų metų – pradėjus viešojo transporto reformą, kai iš automobilių atimtos eismo juostos ir atiduotos viešajam transportui.

Ir tai nebuvo šiaip paprastos gatvės, bet vienos judriausių sostinėje, pavyzdžiui, Ukmergės g., Ozo g., Kalvarijų g., J. Tumo Vaižganto g. ir pan. Šiose gatvėse susidaro kilometrinių transporto spūsčių ne tik per rytinį, bet ir vakarinį piką.

Atidavus eismo juostas maršrutiniam transportui, jomis pradėjo kursuoti ne tik įprasti autobusai ir troleibusai, tačiau ir greitieji autobusai, kurie, anot organizatorių, taps puikia alternatyva siekiantiems greitai pasiekti kelionės tikslą ir padės privilioti automobilių vairuotojus persėsti į viešąjį transportą.

„Vairuotojai bus labai lengvai išvilioti iš automobilių, kai, stovėdami transporto spūstyje, pamatys, kad pro juos pravažiuoja jau šeštas greitasis autobusas. Manau, neprabėgs nė savaitė ir jie pasirinks greitąjį autobusą“, – apie tai, kai eismo juostos buvo atiduotos maršrutiniam transportui, kalbėjo reformos koordinatorius Kastytis Lubys. Jis šiuo metu rengia dar vieną staigmeną vairuotojams.

Tačiau kaip tokie planai atrodo dabar – ar sumažėjo transporto spūsčių, ar daug vairuotojų iškeitė automobilius į viešąjį transportą, ar smarkiai pagerėjo viešasis transportas?

Sukėlė didesnių vakarinių spūsčių

Viešojo transporto reforma, bauginimai, kad vairuotojai bus persodinti į autobusus ir troleibusus, taip pat papildomos eismo juostos visuomeniniam transportui, greitieji autobusai, A. Zuoko vadovaujamos valdžios įsitikinimu, turėjo bent iš dalies išspręsti gatvėse susidarančias kilometrines spūstis.

Tačiau kažin ar pasiektas rezultatas tenkino pačius organizatorius, todėl griebtasi dar vieno kozirio. Šįkart – mokinių „sąskaita“. Savivaldybės klerkai išsiaiškino, kad 8 val. ryto pamokas pradeda 81 proc. visų sostinės moksleivių, o pusė visų jų lanko toliau nuo namų esančias mokyklas ir į jas atvyksta automobiliu arba viešuoju transportu.

Dėl šios priežasties spręsti spūsčių problemą imtasi pamokų pradžią perkėlus viena valanda vėliau.

„Pamokų pradžią perkėlus iš 8 val. į 9 val., išsispręstų viešojo transporto perpildymo problema, taip pat gerėtų mokinių savijauta, mokymosi rezultatai. Analizė parodė, kad, perkėlus pamokų pradžią iš 8 val. į 9 val., būtų pasiekti du svarbūs tikslai. Vėliau prasidedant pamokoms, jaunimas geriau išsimiegos, gerės jų mokymosi rezultatai, pažangumas. Na, o visam miestui svarbu tai, kad transporto srautas miesto gatvėse bus tolygesnis. Bus išspręsta viešojo transporto perpildymo piko valandomis, kai visi važiuoja į darbą, problema“, – tuomet pirmos pamokos pavėlinimo privalumus vardijo A. Zuokas.

Nepaisant tėvų bei mokytojų skundų, kurių savivaldybės klerkai paprasčiau neklausė, prievolė pradėti pamokas vėliau atsirado nuo praėjusių metų rudens. Ko pasiekta?

Deja, dėl mokymosi rezultatų ir mokinių pažangumo mokytojai drįsta abejoti, spūstyse praleidžiama tiek pat laiko, be to, vairuotojai pastebėjo, kad vakare susidaro dar didesnių grūsčių.

Praeitis rodo ateitį

Sprendžiant pagal A. Zuoko vis dar tebevadovaujamos valdančios koalicijos skubotai priimamus sprendimus, susidaro nuomonė, kad vėl lipama ant to paties grėblio.

Praėjusį trečiadienį daugumos tarybos narių balsų persvara nuspręsta pritarti jau K. Lubio pristatytam projektui, kad savivaldybės administracijos direktorius skubos tvarka turi teikti paraišką programos CIVITAS lėšoms gauti, pagal kurią 2G autobuso trasoje (Santariškės–Laisvės pr.–Stotis) turėtų atsirasti elektra varomi 25 metrų ilgio autobusai-traukiniai, vadinamoji BRT sistema.

Tokie elektriniai sistemos autobusai kursuoja tik jiems skirta ir fiziškai nuo kito eismo atskirta juosta. Verta pažymėti, kad 2G maršrutas driekiasi per Jeruzalės, Ateities, Laisvės pr., Savanorių pr. – tai vienos intensyviausių gatvių.

Kai kuriose iš šių gatvių įrengtos papildomos juostos, tačiau ne visose, todėl vairuotojai bus vėl priversti atiduoti eismo juostą maršrutiniam transportui.

Visgi tai nepaskutinė staigmena vairuotojams, kurią ruošia kadenciją baigianti miesto valdžia. Anot interneto tinklalapio Troleibusas.lt, elektriniai autobusai-traukiniai kursuos 2G maršruto trasa neatsitiktinai, nes 1G maršrutas ir toliau ruošiamas tramvajui.

Savivaldybės klerkai tvirtai laikosi nuomonės spręsti transporto problemas automobilių vairuotojus persodinant į viešąjį transportą. Galbūt šįkart vairuotojai nuleis rankas ir pasiduos? Tačiau užtenka pažiūrėti į prieš tai buvusių reformų rezultatus ir tampa aišku.



Susiję straipsniai

Aktualijos 1706526636250732729

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item