Žaliojo tilto skulptūros nebus išbrauktos iš Kultūros paveldo registro

Antradienį posėdžiavusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (NKPVT) sprendė daug aistrų keliančių sostinėje esančio Žaliojo ...


Antradienį posėdžiavusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (NKPVT) sprendė daug aistrų keliančių sostinėje esančio Žaliojo tilto sovietinių skulptūrų teisinės apsaugos panaikinimo klausimą. Tarybos narius iš pat ryto pasitiko patriotų, Lietuvos kariuomenės kūrėjų, kurie ragino nugriauti sovietines skulptūras nuo tilto, piketas. NKPVT nutarė sovietinius laikus menančių skulptūrų teisinės neliečiamybės nepanaikinti.

Vienintelis, balsavęs už tai, kad Žaliojo tilto skulptūros būtų išbrauktos iš Kultūros paveldo registro, buvo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos vadovas Romas Pakalnis.

Po sprendimo R. Pakalnis neslėpė nusivylimo tokiu tarybos balsavimu ir teigė svarstantis apie galimybę pasitraukti iš užimamų pareigų.

Piketo dalyviai, kurie rankose laikė plakatus su užrašu „Kas gina žalius balvonus, tas gina ir Putino teroristus“, buvo pakviesti ir į NKPVT posėdį, kurio metu jiems buvo leista išdėstyti savo poziciją dėl 1952 m. pastatytų ir iki šiol stovinčių Žaliojo tilto skulptūrų, vaizduojančių kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus.

„Tos skulptūros neigia Molotovo–Ribentropo pakto buvimą“, – sakė Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas Petras Girdzijauskas savo ruožtu aiškino, kad sovietinius laikus menančios skulptūros nėra meno kūriniai.

„Tai yra ne menas, o patyčios iš Lietuvos tautos, patyčios iš aukų“, – dėstė P. Girdzijauskas.

Tuo metu istorinės atminties ekspedicijų dalyvis Vytautas Keršanskas aiškino, kad sovietinės skulptūros Lietuvai neturi jokios kultūrinės vertės.

„Šitie paminklai neformuoja nei europinės, nei lietuviškosios tapatybės. <...> Man yra skaudu matyti, kad tai išlieka problema minint 25-uosius nepriklausomybės metus“, – kalbėjo V. Keršanskas.

Tuo metu NKPVT pirmininkas Romas Pakalnis neslėpė, kad, jo manymu, Žaliojo tilto skulptūros turėtų būti iškeldintos iš sostinės centro.

„Mano keturi dėdės ir vienas pusbrolis guli kapuose, kur buvo laidojami partizanai, tai manęs agituoti nereikia“, – į NKPVT ir posėdžio stebėtojus kreipėsi R. Pakalnis.

Jis stebėjosi, kad NKPVT nariai dėl Žaliojo tilto skulptūrų diskutuoti iš viso nepanoro.

„Pirmą kartą susiduriu su situacija, kai vertinimo tarybos nariai nenori pareikšti savo nuomonės“, – sakė R. Pakalnis.

Išvadino kolaborantais, užsiminė apie atsistatydinimą

NKPVT sprendimu, teisinė Žaliojo tilto skulptūrų apsauga nebuvo panaikinta. Už tai, kad teisinė apsauga būtų panaikinta, balsavo vienintelis tarybos pirmininkas R. Pakalnis, likę 7 tarybos nariai tokiam siūlymui nepritarė.

NKPVT sprendimą ryte vykusio piketo dalyviai pasitiko šūkiu „Gėda!“. Tarybos nariai susirinkusiųjų buvo išvadinti kolaborantais, Latvių gatvės pakalikais, propagandinio karo dalyviais. Salėje, kurioje vyko tarybos posėdis, kilo sąmyšis.

„Labai apgailestauju, kad vertinimo tarybos dauguma nepalaikė jūsų pozicijos“, – į susirinkusiuosius kreipėsi tarybos pirmininkas R. Pakalnis.

NKPVT pirmininkas, klausinėjamas žurnalistų, neslėpė, kad po tokio tarybos sprendimo ėmė galvoti apie atsistatydinimą iš pareigų.

„Sprendimus priimu pats“, – sakė R. Pakalnis.

Suabejojo kompetencija

Vienas iš NKPVT narių Vincas Brezgys, nepalaikęs siūlymo panaikinti Žaliojo tilto skulptūrų teisinę apsaugą, teigė suabejojęs, ar būtent NKPVT turėtų spręsti šį klausimą.

„Čia teisiškai reikia sudėlioti taip, kad būtų logiška ir teisinga, kad tą nuomonę galėtumėme ramiai apginti teisme, jei jis toks būtų. Tai visiškai nesusiję su patriotiškumo nebuvimu“, – dėstė V. Brezgys.

Anot jo, NKPVT sprendžia kultūros vertybių klausimus, o Žaliojo tilto skulptūrų atveju tokie klausimai nebuvo sprendžiami.

„Suprantu, kad atėjo toks įtemptas politinis momentas, kad reikia daryti sprendimą. Manau, kad tos skulptūros vienaip ar kitaip bus nuimtos, bet kaip po to su jų statusu bus, tai jau kitas klausimas“, – aiškino architektas.

Departamento direktorė neslėpė nusivylimo

Žurnalistų kalbinta Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė neslėpė esanti nusivylusi NKPVT sprendimu nepanaikinti Žaliojo tilto skulptūrų teisinės apsaugos.

„Žaliojo tilto skulptūras neabejotinai galima pavadinti žaliaisiais žmogeliukais, jos yra antikonstituciniai simboliai ir tikrai jokiu būdu neatspindi mūsų viešojo gėrio valstybėje, todėl šis sprendimas labai nuliūdino, galbūt net iš dalies priminė praeitą savaitę įvykusį tą mitingėlį, kur buvo protestuojama prieš NATO“, – kalbėjo D. Varnaitė.

Anot jos, Žaliojo tilto skulptūros galėtų būti nugabentos ir saugomos Grūto parke. Ji priminė, kad, jei NKPVT vadovautųsi Kultūros ministerijos patvirtintais Kultūros paveldo objektų atrankos kriterijais, greičiausiai, būtų  priėmusi kitą sprendimą.

„Mes tarsimės su Kultūros ministerija, kurios patvirtintų kriterijų vertinimo taryba šiandien nesilaikė, nesivadovavo šiais kriterijais. Reikia spręsti. Yra keletas būdų, bet šiandien dar anksti kalbėti“, – kalbėjo departamento vadovė, klausiama, koks likimas laukia Žaliojo tilto skulptūrų dabar.

Vis dėlto D. Varnaitė žadėjo, kad Kultūros paveldo departamentas nesustos ir stengsis toliau, kad vienokiu ar kitokiu būdu Žaliojo tilto skulptūros būtų iškeldintos iš Vilniaus centro.

Kultūros paveldo departamento direktorė teigė, kad NKPVT yra sudaroma iš paveldosaugos specialistų viešųjų paslaugų įsigijimo būdu. Anot D. Varnaitės, dabartinės sudėties taryba dar turėtų būti beveik du mėnesius.

„Kol kas tokio precedento neturėjome, todėl būtų sunku pasakyti, kad ji (NKPVT) nebegali dirbti, bet šiuo klausimu sprendimas yra diskutuotinas, manau, kad reikalaus teisinio įvertinimo“, – apie tarybos sprendimą dėl Žaliojo tilto skulptūrų kalbėjo D. Varnaitė.

Kultūros paveldo departamento vadovė priminė, kad analogiška taryba Kaune pernai gruodį panaikino teisinę apsaugą ant Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto esantiems sovietiniams simboliams, tačiau pasiūlė fiziškai jų nenaikinti, o uždengti arba išvežti į Grūto parką.

„Gal tai ir įrodo tam tikrą istorinį kontekstą, tam tikras tradicijas, nes akivaizdu, kad Kaune tokį sprendimą buvo lengviau priimti, matyt, dėl to, kad Kaunas pasižymi tuo, kad jis yra istoriškai patriotiškesnis, galbūt, miestas“, – aiškino D. Varnaitė.



Susiję

Politika 8258972985824704390
item