Visuomeninės tarybos pareiškimas dėl okupantų ir kolaborantų nusikalstamos veikos

Apskritojo stalo diskusijoje „Iš skaudžios praeities į istorinės atminties grąžinimo ir Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ateitį“ 2015 m...

Apskritojo stalo diskusijoje „Iš skaudžios praeities į istorinės atminties grąžinimo ir Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ateitį“ 2015 metų vasario 13 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje atsargos plk. ltn. rašytojas Jonas Užurka skaitė pranešimą „Okupantų simboliai ir ideologinė kova“. Pranešimo pagrindu buvo sudaryta visuomeninės tarybos narių grupė, kuri parengė Istorinės atminties ir valstybingumo tvirtinimo visuomeninei tarybai visuomeninio tyrimo dėl okupantų, valstybės išdavikų ir kolaborantų nusikalstamos veikos įvertinimo medžiagą.

Parengtos medžiagos pagrindu Taryba pareiškia:

Įtvirtinant mūsų atkurtą ir apgintą Nepriklausomybę, Valstybingumo įtvirtinimo visuomeninė taryba, vadovaujantis:

- Lietuvos Sąjūdžio 1998-90 metų reikalavimais panaikinti Lietuvos okupacijos pasekmes;

- LR Konstitucijos teiginiais: Lietuvos valstybę kuria Tauta; valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai ir įstatymams;

- LR AT Nutarimu „Dėl LKP [SSKP] struktūrų veiklos Lietuvoje“;

- LR Seimo 2010 m. Nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos gairių“ teiginiu, kad Lietuvoje iš esmės nebuvo pakeistas iš sovietinių laikų paveldėtas kultūros modelis, kas ypač susilpnino pasitikėjimą valstybe“;

- 2006-09-19 LR Seimo Nutarimu Nr. X-818, kad „Vyriausybė įsipareigoja remti visuomeninį aktyvumą, skatinti visuomeninius tyrimus, kad Lietuvos visuomenė privalo imtis atsakomybės už savo likimą“

O taip pat vadovaudamiesi pagrindiniu principu, kad mums mūsų Valstybė - svarbiausia, kad Nepriklausomybės kūrėjų ir Laisvės gynėjų nuomonė dėl Valstybės dvasinių-patriotinių simbolių, dėl istorinės tiesos atstatymo siekiant nacionalinio saugumo ir valstybingumo tvirtinimo, privalo būti svarbiausia, įgaliojo sukurtą darbo grupę atlikti visuomeninį tyrimą dėl valstybės išdavimo, perversmo organizavimo, kolaboravimo su okupantais ir jų padarytų nusikaltimų įvertinimo.

Darbo grupės vadovas - ats. plk. ltn, rašytojas, Nepriklausomybės gynėjas, Lietuvos tūkstantmečio istorinio romano, Šaulių sąjungos patriotinės literatūrinių premijų laureatas,  Jonas Užurka. 

Darbo grupės nariai:

Dr. Algimantas Liekis, istorikas, Mokslotyros institutas;

Arnoldas Kulikauskis, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas;

Algirdas Jurkevičius, ats. plk lt. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos vicepirmininkas.

Tyrimas nustatė:

1939 m. Lietuvoje suaktyvėjo priešvalstybinė pogrindinė komunistų partijos ir prieš valstybę nukreiptų grupuočių, asmenų veikla. Ypač aktyviai, savo praktine veikla agituojant nuversti teisėtą Nepriklausomos Lietuvos valdžią, besąlygiškai remti TSRS politiką okupuojant  Lietuvą, veikė „kultūrininkai“ - P. Cvirka, A. Venclova, J. Paleckis, S. Nėris, V. Krėvė-Mickevičius, L. Dovydėnas, R. Juknevičius, A. Gudaitis-Guzevičius, L. Gira.

1940 m. birželio 15 d. baigiamas įgyvendinti Maskvos planas okupuoti Lietuvą aktyviai talkinant ir šiems vietiniams kolaborantams - išdavikams. Birželio 17 d. iš pogrindininkų, komunistų  suformuojama okupacinio režimo kolaborantinė valdžia - Liaudies vyriausybė. Ši okupacinio režimo institucija tapo Maskvos okupantų įrankiu griaunant ir naikinant Lietuvos valstybės santvarką, aneksuojant Lietuvą. J. Paleckis apsišaukia Lietuvos Prezidentu, V. Krėvė vyriausybės vadovu. Tą pačia dieną įžengė ir Raudonoji okupantų armija. Suimami žmonės, prasideda žiaurios represijos, areštai, trėmimai. Kolaborantinė valdžia ir jos rėmėjai imasi žiauraus teroro prieš Lietuvos valstybę, jos piliečius - uždraustos kultūrinės, tautinės, politinės, patriotinės, religinės organizacijos, jų veikla. Aktyviai talkinant ir aukščiau minėtiems asmenims, suimami okupaciniam režimui nepaklusę jų nariai, Lietuvos valstybės piliečiai. Prasidėjo masiniai suėmimai ir trėmimai, buvo vykdomas aršus fizinis ir dvasinis teroras: 1940 liepos 10-17 dienomis buvo suimta virš 2000 ir ištremta virš 500 šviesiausių, patriotiškiausių Lietuvos žmonių. Ilgam buvo uždrausta valstybinė tautinė kultūra, religija.

Buvę pogrindininkai - perversmininkai - „kultūrininkai“: L. Gira, P. Cvirka, S. Nėris, A. Venclova, V. Krėvė-Mickevičius, L. Dovydėnas, R. Juknevičius, A. Gudaitis-Guzevičius, kartu su komunistų partijos aktyvistais J. Paleckiu, A. Sniečkumi, P. Pakarkliu, plėtodami prokomunistinę okupacinę propagandą, aktyviai talkino režimui - grubiai paniekindami Lietuvos Konstituciją, naikino mūsų valstybingumo pamatus.

1940 m. liepos 21 d. perversmininkai surengė antikonstitucinį Liaudies Seimo posėdį. Pirmininkavo J. Paleckis, sekretoriai - P. Cvirka, A. Venclova. Jie pasirašė visas šio seimo deklaracijas, kuriomis skelbiama, kad: panaikinama Lietuvos buržuazinė valdžia; įvesta sovietų santvarka; Lietuva skelbiama sovietų respublika reikalaujant įjungt Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį. Buvo sudaryta konstitucinė komisija iš 11 narių sovietinei konstitucijai parengti bei išrinkta 20 įgaliotinių narių vykti į Maskvą perduoti šią deklaraciją dėl Lietuvos įjungimo į TSRS sudėtį. Šių valstybės išdavikų sudėtyje buvo: L. Gira, J. Paleckis, P. Cvirka, S. Nėris, A. Venclova.

Įvykdžius tarptautinį ir priešvalstybinį sunkų nusikaltimą, mūsų valstybės naikinimas užbaigtas 1940 m. rugpjūčio 3 d. Maskvoje, Lietuvą inkorporavus į TSRS sudėtį. Išdavikiškame nusikaltime, aneksuojant Lietuvą, Maskvoje dalyvavo ir balsavo už Lietuvos aneksiją: ir P. Cvirka, ir L. Dovydėnas, ir Liudas Gira, ir S. Nėris. Tremiant Lietuvos žmones, naikinant Tautą ir Valstybę, S. Nėris Kremliuje džiaugsmingai skaitė savo sukurtas pagyras Stalinui.

1940 m. rugpjūčio 25 d. išdavikiškas valstybinis perversmas Lietuvoje užbaigtas - įvyko ypatingoji Liaudies seimo sesija, kurioje galutinai panaikinta Nepriklausomos Lietuvos Konstitucija ir priimta aneksuotos Lietuvos okupacinė TSR konstitucija. Aktyviai dalyvavo ir šiame išdavystės akte P. Cvirka, L. Dovydėnas, V. Krėvė, L. Gira, S. Nėris.

Šie valstybės griovėjai, išdavikai, kolaborantai bei raudonieji komisarai, P. Cvirka, L. Dovydėnas, S. Nėris, V. Krėvė, L. Gira, A. Venclova, kaip kad ir K. Kubilinskas, V. Valsiūnienė bei kiti okupantų ideologai „sovietkultūrininkai“, buvo aršūs mūsų Tautos ir Valstybės duobkasiai, Tautos išdavikai, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno niekintojai bei naikintojai. Jų veikos prilygsta terorui, nes jų taikinys buvo civiliai žmonės, jų ginklas buvo ideologinis smurtas siekiant politinių tikslų. Jie iki gyvos galvos uoliai tarnavo okupantams, liaupsino okupacinę valdžią ir santvarką, žodžiais ir raštais agitavo ir priverstinai reikalavo paklusti sovietinei santvarkai, niekino Lietuvos valstybę, savo agitaciniais veiksmais aktyviai prisidėjo prie mūsų Tautos genocido, prie Laisvės kovų slopinimo. Iki gyvos galvos neišsižadėjo savo išdavikiškų kolaboravimo veiksmų ir įvykdytų sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos valstybę, jos žmones.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracija, kaip aukščiausias Tautos politinis organas, 1949 m. vasario 16 d., reikšdama lietuvių Tautos valią, griežtai pabrėžė, kad „<...> asmenys, okupacijos metais išdavę Tėvynę, bendradarbiavę su priešu, savo veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsilaisvinimui, susitepę išdavystėmis ar krauju, yra atsakingi prieš teismą“.

Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. sausio 12 d. priimtu įstatymu patvirtino, kad „1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija yra valstybės teisės aktas“.

Aukščiausioji Taryba 1990 m. vasario 7 d. pasmerkė Lietuvos aneksiją ir jos veikėjus kaip nusikaltimą,  paskelbė Liaudies seimo 1940 m. liepos 21 d. nutarimus neteisėtais ir negaliojančiais.

Konstatuojame faktą, kad šiandien šie aršūs Lietuvos išdavikai - perversmininkai - kolaborantai taip pagerbiami: Jurbarko, Vilkaviškio savivaldybės, Lietuvos rašytojų sąjunga, argumentuodamos, kad nėra teisinio pagrindo drausti, už mūsų valstybės pinigus iškiliai teikia P. Cvirkos, S. Nėries, L. Dovydėno vardų premijas, leidžiami ir populiarinami kolaborantų kūriniai. Lyg šiol garbingiausiose miestų erdvėse, dangstantis valstybės vertingų paminklų statusu, stovi okupantų ir kolaborantų paminklai. LR kultūros ministerija, savivaldybės bei ir kitos valstybės institucijos rūpinasi išdavikų - kolaborantų namais - muziejais, kuriuose vykdomos okupacinės dvasios „edukacinės“ programos, jų vardais pavadintomis mokymo įstaigomis, gatvėmis, ant namų kabančiomis okupacinių laikų memorialinėmis lentomis.

Tyrimo išvados:

Pagal LR Konstituciją, galiojančius LR teisinius aktus už įvykdytus ypač sunkius nusikaltimus: už sąmoningą mūsų Valstybės išdavimą ir kolaboravimą; už organizavimą ir dalyvavimą sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti ir įvykdymą; už veiklą kitai valstybei prieš LR santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, prieš ekonominę ir gynybinę galią; už karo metu perėjimą į priešo pusę ir už pagalbą okupacinėms valdžios struktūroms įtvirtinant okupaciją, slopinant Lietuvos gyventojų pasipriešinimą; už Tėvynės išdavimą, reikalaujame:

1. Šiuos asmenis (ir visus kitus padariusius panašius nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones) pripažinti Tėvynės išdavikais.

2. Jurbarko, Vilkaviškio, Ukmergės, Vilniaus ir kitoms savivaldybėms, Lietuvos rašytojų sąjungai, kultūros, švietimo ir mokslo ministerijoms, atsakingoms valstybinėms institucijoms, kūrybinėms organizacijoms pagal savo kompetenciją nedelsiant iš viešosios erdvės pašalinti okupantų, išdavikų, kolaborantų vardus ir simbolius: jų vardų premijas, gatvių, mokymo įstaigų pavadinimus, paminklus, namus - muziejus (išskyrus mokslinius tyrinėjimus bei saugojimą archyvuose).

3. Savo noru neatsiribojusius nuo okupantų, išdavikų - kolaborantų antivalstybinės veiklos, nuo karo ir okupacijos propagandos asmenis, organizacijas, įstaigas vertinti jų bendrininkais su visomis politinėmis, moralinėmis ir įstatyminėmis pasekmėmis.

4. LR Generalinei prokuratūrai spręsti klausimą dėl teisinės atsakomybės asmenų, kurie veikdami prieš Valstybę organizavo ir vykdė išdavikiškus veiksmus, nurodytus šiame tyrime, teisiškai įvertinti ir nubausti už padarytus nusikaltimus (ir po mirties).

Tam, kad įtvirtintume valstybingumą, privalome sutelktinai ir ryžtingai nukenksminti išsikerojusią itin pavojingą sovietinę okupacinę ideologiją, atkreipiant dėmesį ir į literatūrinius šių kolaborantų „nuopelnus“. P. Cvirka pagarsėjo ne tik išdavystėmis, bet ir įžūliais plagiatais, nukopijavęs ir Romen Rolano, ir Perlės Bak romanus, kaip kad ir S. Nėris savo kūryba neprilygsta nei Aisčiui, nei Maironiui, nei P. Širviui, nei V. Mačerniui.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį būtina sutikti be žiaurios sovietinės okupacijos simbolių ir ydingų ideologijų.

Tyrimas atliktas panaudojant: Lietuvos valstybinio, telegramų agentūrų, užsienio politikos įstaigų bei kitų archyvų dokumentus.

Istorinės atminties ir valstybingumo tvirtinimo visuomeninės tarybos
pirmininkas Jonas Burokas.

Tarybos narys, visuomeninio tyrimo grupės vadovas Jonas Užurka.

Susiję straipsniai

Politika 1529331031467932727

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item