Rugilė Kazlauskaitė. Pagal kokias taisykles žaidžiama Lietuvos žiniasklaidoje?

Šis straipsnis trumpai atpasakoja pagrindines Bryan Bradley 2014 m. spalio 18 d. Trakuose skaity...


Šis straipsnis trumpai atpasakoja pagrindines Bryan Bradley 2014 m. spalio 18 d. Trakuose skaitytos paskaitos mintis. Bryan Bradley – JAV naujienų agentūros Bloomberg ilgametis žurnalistas Baltijos šalims, daugelį metų dirbantis Lietuvoje, puikiai kalbantis lietuviškai. Taip pat jis yra aktyvus katalikas, savo iniciatyva daręs katalikiškos žiniasklaidos analizę Lietuvoje.

Kaip Lietuvos žmonės mato žiniasklaidą?

46% Lietuvos gyventojų sako, kad pasitiki žiniasklaida (Vilmorus, sausis). Tai gana įprastas skaičius. Po Nepriklausomybės atgavimo apie 70% gyventojų pasitikėjo žiniasklaida. Tačiau labai netikėtas rezultatas gautas analizuojant, kaip lietuviai vertina savo žiniasklaidą. Kai tarptautiniai ekspertai darė tyrimą, kokia informacija pasirodo žiniasklaidoje – pagal laisvę, profesionalumo kokybę ir t.t. Lietuvos vieta buvo panaši į daugelį Europos šalių. Kur kas prastesnėmis žiniasklaidos sąlygomis išsiskyrė Baltarusija, Rusija ir Ukraina. Nustebino, kaip šalies gyventojai įvertino savo žiniasklaidos laisvumą – mūsų tautiečiai įvertino Lietuvos žiniasklaidą taip pat žemai kaip ukrainiečiai. O tuo tarpu Vakarų šalių gyventojai savo žiniasklaidą vertino kur kas geriau. Kitaip tariant, tyrimas parodė, jog mes ypatingai pesimistiškai vertiname savo žiniasklaidą.

Ar žiniasklaidos atstovų ideologinės nuostatos atitinka visuomenės nuostatas Lietuvoje? Kitaip tariant, ar Lietuvoje parašomi straipsniai proporcingai atspindi tai, ką galvoja Lietuvos žmonės?

Dažnai susidaro įspūdis, kad daug daugiau yra nekrikščionių, liberalų, kairiųjų mąstymo žmonių žiniasklaidoje negu visuomenėje. Pastebima, kad tai truputį iškreiptas paveikslas – vertybės, kurias perša žiniasklaida Lietuvoje, neatitinka bendrų visuomenės nuostatų. Todėl svarbu, kad krikščionys eitų į tą sritį, kad šios pažiūros būtų žiniasklaidoje deramai atstovaujamos.

Kokios žiniasklaidos priemonės populiariausios Lietuvoje?
Pagal statistiką Lietuvoje stipriai dominuoja televizija. Interneto populiarumas nuolat auga, o spaudos – nuolat mažėja (žr. straipsnį)

Kokios pagrindinės žiniasklaidos problemos Lietuvoje?

Didelėse šalyse dažniausiai veikia dvi žiniasklaidos rūšys – kokybės žiniasklaida ir bulvaras. Vertinant žiniasklaidą Lietuvoje, labai sunku būtų padalinti žiniasklaidos priemones į tokias grupes, nes viskas yra sumišę. Rimta žiniasklaida pateikiama ten pat, kur ir bulvaras. Todėl kartais būna nesmagu – nori skelbti rimtą straipsnį, o šalia atsiranda kažkas primityvaus.

Kita problema – vadinamoji „copy-paste“ žurnalistika – tai pernelyg didelis sumišimas tarp viešųjų ryšių ir žurnalistikos. Viešųjų ryšių atstovai (pvz., verslo įmonių) rengia pranešimus spaudai. Jei žurnalistas neturi daug laiko, jis tokį tekstą skelbia žiniasklaidoje tarsi tai būtų naujiena – be kritinio mąstymo, be papildomo darbo. Gauname daug žinių, kurios iš tiesų  yra tik kažkokių įmonių viešieji ryšiai. Įmonės interneto puslapyje gali rasti jų pranešimą spaudai, kuris tėra tai, kas buvo publikuota žiniasklaidoje.

Kaip patenkama į žiniasklaidos pirmąjį puslapį? Kokių naujienų ieško publika?
Viename seminare televizijos kanalų žurnalistai pristatė savo atrankos kriterijus: „Pirma, mums įdomus konfliktas, ginčas. Antra, mums įdomūs nusikaltimai.“ Pagal žiniasklaidos stebėsenos įmonės „Mediaskopas“ sudarytą statistiką, norėdami patekti į pirmąjį puslapį turite tris didžiausias galimybės tai padaryti: užsakyti straipsnį pirmame puslapyje, žūti,  būti valdžioje.

Kokios užsienio naujienos domina lietuviškos žiniasklaidos vartotojus?

Patirtis rodo, kad žmonės žiūri ir atidaro tas užsienio naujienas, kurios yra lengvo turinio, pavyzdžiui, kažkoks australas laimėjo „Mr. Gay World“ konkursą, šuo išgelbėjo savo šeimininkę. Tokio tipo naujienos būna pirmose rubrikose skiltyje „pasaulis“. Žemiau galbūt ką nors rasi apie politiką ir karinius konfliktus.

Kokių politikų ieško žiniasklaida?
Tokių, kurie daro gerą šou. Nesvarbu, ką jie mąsto. Jei yra linksma, tada ir žiniasklaidai tai patrauklu.

Kodėl pastaraisiais metais žiniasklaidos pasaulyje kilo krizė?
Beveik visos žiniasklaidos pajamos ateina iš reklamos. Jeigu tai yra laikraštis, šiek tiek pajamų gaunama jį parduodant, tačiau tai dažniausiai sudaro mažumą pajamų. Pastaraisiais metais laikraščių pajamos krenta. Nuo 2000 metų vis daugiau žmonių naudojasi internetu, vis mažiau skaito įprastus laikraščius. Dėl sumažėjusio perkamumo sumažėja ir norinčių juose reklamuotis įmonių skaičius. Tuo pat metu atsiranda reklamų internete. Tačiau tai nėra lygiavertis procesas. Pajamos iš spaudos reklamos stipriai nukrito, o pajamos iš interneto reklamos padidėjo kur kas mažiau (žr. straipsnį). Atsirado kita rinka, kitos taisyklės ir žiniasklaida neteko pajamų. Visi pradėjo galvoti, kaip sukurti verslo modelį iš naujo. Pavyzdžiui, atsirado interneto sienos užsienio portaluose – kad galėtum skaityti turi susimokėti. Tačiau šita strategija nelabai pasiteisino, nes kitame interneto puslapyje gali rasti beveik tas pačias žinias už dyką. Tai didžiulis iššūkis šiuolaikinei žiniasklaidai.

Pagrindinė krizės priežastis – finansinių resursų trūkumas (tiek paties laikraščio leidybai, tiek spausdinimo įrangai ir jos priežiūrai). Kai tuo tarpu internete gali labai pigiai sukurti produktą, todėl rinkoje atsirado žymiai daugiau žaidėjų. Skaitytojai išsisklaido daugybėje portalų. Tiems, kurie nori reklamuoti savo produktą, atsiranda galvos skausmas – kur tai daryti.

Siekdami išlikti, portalai turi įrodyti savo populiarumą reklamos kompanijoms,  tai reiškia, kad reikia sukurti daug paspaudimų ant straipsnių antraščių. Reklamos kainą veikia lankytojų, paspaudimų ant antraščių, reklamų skaičius, todėl atsiranda vis daugiau pramoginio turinio žinučių, sensacijas pranešančių antraščių. Tokiu būdu žiniasklaida siekia ir toliau gyvuoti.

Ką gali padaryti žiniasklaidos vartotojas?

Jeigu niekas nieko iš žiniasklaidos nereikalauja, tai nieko ir negauna. Verta rašyti laiškus redakcijai, žurnalistams. Labai retai tie, kurie skaito mano straipsnius, man ką nors parašo. Tais atvejais, kai gaunu laišką, tai daro man įtaką. Jei skaitytojas kažkuo skundžiasi, aš tai turėsiu galvoje. Net jei nesutinku su skaitytoju, kitą kartą prieš rašydamas vis tiek pagalvosiu, ar verta tai rašyti ar ne. Labai svarbu rašyti ne tik neigiamus, bet ir teigiamus atsiliepimus, pavyzdžiui: „Ačiū, kad rašote šia tema, nes niekas kitas nerašo.“

Neliberaliai.lt

Susiję straipsniai

Rugilė Kazlauskaitė 7740043283450854458

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item