Pulkininkas V. Rupšys: pažįstamas gydytojas nuo tarnybos išsisukti nepadės

Planuojama, kad karo prievolininkų sveikatos patikrinimas vyks Karo medicinos tarnyboje, kuri pa...


Planuojama, kad karo prievolininkų sveikatos patikrinimas vyks Karo medicinos tarnyboje, kuri pateiks savo išvadas, o galutinį sprendimą dėl tinkamumo tarnybai priims Karinės medicininės ekspertizės komisija, sako Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Valdemaras Rupšys. „Kitaip tariant, išvengti tarnybos, gavus atleidimą iš pažįstamo gydytojo ar pateikus kažkokią fiktyvią pažymą, tikrai nepavyks“, – teigia jis.

Pulkininko teigimu, šaukiant į privalomąją karo tarnybą, emigravusių jaunuolių po visą pasaulį gaudyti neketinama, nes nustatytas šauktinių skaičius yra tik 3–3,5 tūkst., o Lietuvoje yra apie 200 tūkst. karo prievolininkų: „Manau, kad atsiras norinčių savanoriškai atlikti karo prievolę. [...] mums nereikės tų jaunuolių, kurie dabar dirba ir gyvena užsienyje. Nors [...] pilietiški jaunuoliai [...] tikrai gali pareikšti norą grįžti į užsienio ir gali tarnauti.“

– Ar tai jau galutinis sprendimas dėl šauktinių? Ar jis gali būti pakeistas, jei pasirodys, kad dominuoja neigiama visuomenės reakcija?

– Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad tai dar nėra galutinis sprendimas. Valstybės gynybos tarybos sprendimas yra įgaliojantis Vyriausybę kreiptis į Seimą, o Seimas pavasario sesijoje turi priimti įstatymą, kur bus nustatyta kariuomenės struktūra ir ribiniai skaičiai. Nustačius ribinius skaičius, tai bus įteisinta, ir tada pradėsime vykdyti šaukimą.

– Informacinėse laidose teigiama, kad į tarnybą bus šaukiami 19–26 jaunuoliai ir aukštųjų mokyklų absolventai iki 38 metų. LRT radijo klausytojas teiraujasi: „Aš esu 30 metų ir baigęs aukštąją mokyklą, vadinasi, turėčiau būti šaukiamas. O kitas 30-metis, neturintis aukštojo išsilavinimo arba turintis profesinį, jau nebus šaukiamas. Ar tai nėra diskriminacinė atranka?“

– Tai – įstatyminė nuostata ir reikėtų klausti įstatymų leidėjų. Bet galiu pasakyti, kad pagal kariuomenės nuostatus mums reikalingi jaunuoliai ir mes orientuojamės mes ne į 30-mečius ir vyresnius prievolininkus, o į 19–26 metų prievolininkus, iš kurių komplektuosime savo manevro batalionus ir kovinius vienetus.

– Ar tikrai į kariuomenę kviesite ir emigrantus? Kaip juos rasite užsienyje, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos Lietuvoje?

– Mes tikrai neketiname gaudyti jaunuolių po visą pasaulį. Šaukdami į tarnybą, vadovausimės galiojančiu Karo prievolės įstatymu ir apeliuosime į jaunuolių pilietiškumą. Nustatytas šauktinių skaičius yra 3–3,5 tūkst., be to, manau, kad atsiras norinčių savanoriškai atlikti karo prievolę. Neabejotinai mums nereikės tų jaunuolių, kurie dabar dirba ir gyvena užsienyje. Nors galiu pabrėžti, kad konstitucinė prievolė yra visiems, o pilietiški jaunuoliai, žinodami, kad vyksta šaukimas į kariuomenę, tikrai gali pareikšti norą grįžti į užsienio ir gali tarnauti.

– Mūsų laidos klausytojas rašo, kad balandį vyksta į pakartotinius kario kursus, ir klausia, kokios jo galimybės įstoti į profesinę karo tarnybą. Jis turi omenyje sveikatą, nes, pasak jo, dabar patikra buvo tikrai primityvi, o stojant į profesinę karo tarnybą ji daug griežtesnė. Kaip komentuotumėte?

– Galima neabejoti, kad dabar, stojant į bazinius karinius mokymus, sveikatos patikra yra tokia pati, kaip ir stojant į profesinę karo tarnybą, nes nuo 2015 m. sausio 1 d. galioja tie patys reikalavimai. Taigi tas, kuris atitinka sveikatos reikalavimus ir nori mokytis baziniuose kariniuose mokymuose, taip pat bus priimamas į profesinę karo tarnybą.

– Kyla diskusijų dėl medicininių komisijų, kurios sprendžia dėl tinkamumo karo tarnybai. Iki šiol abejota jų skaidrumu. Ar dabar numatyta imtis priemonių, kad tai būtų skaidriau?

– Iki 2008 m., kai šaukimas buvo sustabdytas, iškildavo atskirų atvejų, kai būdavo suabejojama medicininių komisijų skaidrumu. Bet dabar prievolininkų sveikatos patikrinimas planuojamas Karo medicinos tarnyboje, kuri pateiks savo išvadas. O galutinį sprendimą dėl tinkamumo tarnybai priims Karinės medicininės ekspertizės komisija. Kitaip tariant, išvengti tarnybos, gavus atleidimą iš pažįstamo gydytojo ar pateikus kažkokią fiktyvią pažymą, tikrai nepavyks.

– O kaip su tais, kurie pareikš, kad negali tarnauti kariuomenėje dėl savo pažiūrų?

– Alternatyva yra numatyta įstatyme. Taip pat Karo prievolės įstatyme yra numatyta alternatyva, kad galima atlikti alternatyvią tarnybą, kuri truks 10 mėnesių. Tokiu atveju  bus sudaryta speciali komisija, kuri vertins, ar karo prievolininkas iš tiesų pateikia tikras priežastis, ar jos tikrai yra tokios svarbios, kad nereikėtų atlikti nuolatinės privalomosios tarnybos. Įvertinus jas, bus suteikta galimybė atlikti alternatyvią tarnybą.

– Kaip bus elgiamasi su tais, kurie turi daug finansinių įsipareigojimų (pvz., būsto paskolą, automobilio lizingą). Kas mokėtų įsipareigojimus, jei žmogus ne dirbtų, o būtų kariuomenėje?

– Vėl tas pats šaukimo proceso principas. Vyriausybės nutarimu bus sudarytos dvi komisijos. Viena komisija bus tvirtinama Vyriausybės sprendimu, kita – krašto apsaugos ministro sprendimu, kuri sudarys bendruosius šauktinių sąrašus. Pirmoji komisija spręs atskirus atvejus, individualius prievolininkų prašymus, kiek svarbus jų asmeninis interesas, kiek – visuomeninis interesas. Taigi tokie atvejai, kaip paskola bankui ar turima įmonė, kur yra sukurta darbo vietų, bus sprendžiami individualiai. Dabar yra apie 200 tūkst. karo prievolininkų, o mums per metus reikia pašaukti 3–3,5 tūkst. karo prievolininkų – tai sudaro apie 1,7 proc. Taigi savanorių, norinčių atlikti tarnybą, galinčių atlikti tarnybą ir neturinčių jokių įsipareigojimų, tikrai užteks.

– Skelbiama, kad per metus ketinama pašaukti 3–3,5 tūkst. jaunuolių ir kad tai bus daroma kompiuterine programa. Kokia tai programa?

– Dabar dar konkrečios programos nėra. Įstatyme numatyta, kad bus naudojama kompiuterinė programa, kuri iš bendro sąrašo objektyviai išrinks tuos jaunuolius, kurie privalės atlikti tarnybą. Taigi dabar aišku, kad skaidrumas bus užtikrintas. Tai nebus sprendžiama subjektyviai, to nedarys kabinete sėdintis karys, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo. Visi bus įtraukti į bendrą sąrašą, priežiūrą vykdys speciali autoritetinga komisija, todėl bus užtikrintas skaidrumas ir visi bus lygūs prieš įstatymus.

– Sakėte, kad tikitės, jog kariuomenei užteks savanorių, tačiau tuo pat metu kalbate ir apie kompiuterinę programą. Taigi kaip iš tikrųjų bus?

– Procedūriškai yra numatyta taip. Prioritetas tarnauti suteikiamas savanoriams. Visas procesas nuo pašaukimo iki atėjimo į dalinį truks apytiksliai 70 darbo dienų (arba 3 mėn., t. y. 90 kalendorinių dienų). Taigi jaunuolis (mergina arba vaikinas), kuris pareikš norą atlikti privalomąją karo tarnybą, iš karto bus atrinktas ir atliks visas procedūras (bus medicininis patikrinimas, bus tikrinami anketiniai duomenys, jų tinkamumas). Pirmenybė bus teikiama tiems, kurie pareiškė norą savanoriškai tarnauti krašto apsaugos tarnyboje.

Bet numatytas ir toks atvejis, ką reikės daryti, jei neatsiras reikiamas savanorių skaičius. Tada bus renkama iš visų tinkamų tarnauti asmenų. Kaip minėjau, kasmet yra apie 200 tūkst. karo prievolininkų, o mums reikia 1,7 proc. Tada iš bendro sąrašo kompiuterinė programa ir išrinks likusiuosius.


Susiję straipsniai

Politika 1258882378641564627

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item