Povilas Žumbakis. Amerikos ir Izraelio nesutarimai naudingi Iranui ir Rusijai

Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai pakvietė valstybinio vizito į Vašingtoną Izraelio ministrą pirmi...

Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai pakvietė valstybinio vizito į Vašingtoną Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. Tačiau prezidentas Barakas Obama susitikimo su juo nenumato. Kas įvyksta Vašingtone? Kokios nesutarimų Amerikos valdžios viršūnėse priežastys? Kokių pasekmių galima laukti? “Laisvosios bangos” eteryje šią temą svarstė advokatas ir spaudos apžvalgininkas Povilas Žumbakis.

– Amerikos ir Izraelio santykiai paprastai yra geri – Amerika remia Izraelio politiką. Tačiau pastaruoju metu ryškėja takoskyra. Kas vyksta? Kokios priežastys skatina trintį tarp Amerikos ir Izraelio?

– Sudėtingas momentas. Glaudūs ryšiai tarp Izraelio ir Amerikos trunka jau per 60 metų. Amerika Izraelį remia ne tik politiškai, bet ir diplomatiškai, finansiškai, militariškai ir pan. Izraelis iš Amerikos gauna didžiulę paramą. Pagdindinis pavojus Izraeliui – Iranas. Prezidentas Barackas Obama bando su Iranu diplomatiškai susitarti dėl atominių ginklų gaminimo. Izraelis mato, kad jam kyla mirtinas pavojus, jeigu Iranas pasigamintų atominį ginklą. Tai pagrindinė įtampa, kodėl atsirado trinties Amerikos ir Izraelio santykiuose.


Respublikonai valdo Kongresą – Senatą ir Atstovų Rūmus. Jie nutarė priimti įstatymą, kuris priverstų B. Obamą padidinti baudas Iranui, jeigu jis nesidera dėl branduolinės ginkluotės. Bet B. Obama paskelbė, kad jis vetuos bet kokį prieš Iraną nukreiptą įstatymą. Respublikonai pakvietė vizito į Vašingtoną Izraelio ministrą pirmininką. Tai nebuvo politiškai korektiškas žingsnis. Pagal diplomatinį etiketą, Kongresas būtų turėjęs kreiptis į prezidentą ir užsienio reikalų ministeriją, kad vizitas būtų koordinuojamas.

– Kitaip tariant, svetimos valstybės politikus mėginama naudoti Amerikos vidaus santykių aiškinimuisi, tiesa?

– Teisingai. Prieš kelias savaites Amerikoje lankėsi Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas. Tuomet prezidentas B. Obama prašė jo, kad kreiptųsi į respublikonų vyraujamą Senatą, kad jis minėto įstatymo nepriimtų. Įdomu, kad pagrindiniai B. Obamos rinkimų kampanijos asmenys dabar darbuojasi Izraelyje ir veikia prieš dabartinę jo valdžia, t.y. eina prieš B. Netanyahu. Rinkimai Izraelyje – jau kovo mėnesį. Izraelio ambasadorius Amerikoje – buvęs respublikonas, Amerikos žydas – yra B. Netanyahu draugas. Jis yra atsisakęs Amerikos pilietybės, priėmęs Izraelio pilietybę, dabar yra Izraelio ambasadorius. Ir per jį Kongresas tą susitikimą suderino. Tuo būdu ir įvyko šis skilimas.

Kodėl jis svarbus? Izraelis, rūpindamasis savo saugumu, labai baiminasi dėl Irano. Tačiau visai nekreipia dėmesio į tai, kaip veikia Rusija. Praktiškai, Izraelis su ja flirtuoja. Kai 2008 metais vyko Gruzijos karas su Rusija, Izraelis atšaukė savo karinę pagalbą. Jie buvo atsiuntę savo karinius ekspertus, pristatę daug ginklų į Gruziją. Tačiau kai prasidėjo karas, jie viską nedelsiant atšaukė –rusams nusileido. Dėl Ukrainos, Izraelis yra neutralus, nieko nėra pareiškęs. B. Netanyahu buvo susitikęs su Vladimiru Putinu, kuris bando atkruti ryšius su Izraeliu. Tai būtų aiškus žingsnis prieš Amerikos interesus. Tačiau Izraelis mato, kad B. Obamos vadovaujama Amerika silpnėja, todėl ieško kito partnerio. Gal ne trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Izraelis žvelgia į Rusiją.

Kodėl? Iš dalies taip yra todėl, kad apie 20 proc. Izraelio gyventojų yra atvykę iš Rusijos. Tai Rusijos žydai, kurie po 1970 metų atvyko į Izraelį. Jie turi ne tik glaudžių asmeninių ryšių, bet ir palaiko V. Putiną, Rusijos politiką. Kadangi Rusijoje turi daug investicijų. Izraelyje gyvena per milijoną žmonių, kurie yra atvykę iš Sovietų Sąjungos ir yra susiję su Rusija. Ta visuomenės dalis ir spaudžia Izraelį būti arčiau Rusijos negu Amerikos. Tai globalus dalykas, iš dalies jis liečia ir Lietuvą, ir Ukrainą, ir visų kitų mūsų kaimynų interesus.

– Kaip ši besiklostanti padėtis gali paveikti jėgų santykį Artimuosiuose Rytuose?

¬– Jeigu Izraelis matys, kad jam kyla realus pavojus, B. Netanyahu yra sakęs, kad jis nieko nelauks – pradės karą prieš Iraną. Net jeigu Amerika jo nerems. Jeigu prasidėtų Irano bombardavimas, tai turėtų labai rimtų pasekmių. Iranas nėra nei Irakas, nei Afganistanas. Tai, palyginti, civilizuota, neblogai ginkluota, didelę kariuomenę turinti šalis, valdoma musulmonų. Tokio pobūdžio konfliktas Artuosiuose Rytuose gali sprogti į tikrą pasaulinį karą.

– Koks čia Amerikos vaidmuo? Ar ji gali Izraelį prilaikyti?

– Manau, kad Amerika prilaikyti Izraelio negali. Ji tik pažada, kad spaus Iraną derybose su Vakarais. O Vakarus tose derybose atstovauja šešios valstybės, tarp jų – Rusija, Amerika, Vokietija ir kt. Jos verčia, kad Iranas nusiginkluotų ir negamintų atominių ginklų. Kad priverstų Iraną derėtis, nustatė baudas. Tos baudos Iranui labai kenkia. Jau ima byrėti jo ekonomika. B. Obama sutiko nusileisti dėl kai kurių baudų, tad Iranas dabar šiek tiek atsigauna. Tačiau kritusios naftos kainos Iranui taip pat labai pakenkė, nes tai jų pagrindinė eksporto prekė. Padėtis dabar ten tokia: Iranas išgyvena ekonominę krizę, palaiko ryšius su V. Putinu. Vyksta įdomus politinis žaidimas tarp Rusijos, Irano, Izraelio ir Amerikos. Tai, kas ten vyksta, – pavojinga visiems Artimiesiems Rytams. Be abejo, ir visam likusiam pasauliui.

– Kokia tos Vašingtone pasireiškusios trinties pagrindinė išvada?

– Išvada tokia: iškilo diplomatinė krizė tarp Amerikos ir Izraelio. Vyksta spaudimas tiek Izraeliui, tiek Amerikai. Gali būti taip, kad B. Netanyahu apskritai į Vašingtoną nevyks, nors yra pažadėjęs atvykti. Naudos iš to, manau, turi Iranas ir Rusija. Amerikos politika susikomplikavo. Vidaus politika susivėlė su užsienio politika. To anksčiau niekada nebuvo.



Susiję straipsniai

Šiaurės Amerika 5937319019509732878

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item