Pienininkų suvažiavime rezoliucija Vyriausybei: problemos nėra sprendžiamos

2015 m. vasario 24 d. LITEXPO parodų rūmuose Vilniuje įvyko visuotinis pieno gamintojų suvažiavimas. Suvažiavimą paskatino sudėtinga pieno gamintojų situacija, mažos pieno supirkimo kainos, žemos Europos Sąjungos tiesioginės išmokos šalies ūkininkams.

Suvažiavimą atidarė ir apie pieno sektoriaus situaciją bei perspektyvas kalbėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Jonas Vilionis. Jis pristatė dabartinę pieno sektoriaus situaciją, kuri yra pražūtinga pieno gamintojams. „Lietuvos smulkiems ūkininkams mokama 11 euro centų už kilogramą pieno, kai Europoje mokama 37 euro centų. Smulkieji ūkininkai neišgyvena, nes mažinamos tiesioginės išmokos, pieno supirkimo kainos taip pat mažos. Kada gausime tokias pačias išmokas, kokias gauna kiti Europos Sąjungos žemdirbiai? Šiandien ūkiai dirba nekonkurencingai. Mes negalime to leisti. Turime priimti rezoliuciją, kuri turėtų būti įgyvendinta per mėnesį. Priešingu atveju, žemdirbiai savo teises gins kitokiais būdais“- kalbėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas J. Vilionis.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gabšys pristatė Europos ir pasaulio pieno rinką bei jos perspektyvas, pasaulinės pieno produktų prekybos aukcioną, pasaulines pieno produktų kainų tendencijas 2011-2014 m. Pasaulinėse pieno rinkose kaina stabilizavosi, todėl tikėtina, kad nuo kovo mėnesio pieno supirkimo kainos turėtų didėti. Taip pat 2014 metais pieno produktų eksportas  augo 5 procentais, taigi situacija dėl embargo buvo išspręsta. Lietuva yra 20 šalis pasaulyje pagal eksportuojamo pieno kiekį, o Europoje užima 13 vietą. Situacija nėra tokia bloga, kaip buvo manoma“- aiškino situaciją A. Gabšys. 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas kalbėjo apie pieno ūkių ekonominę situaciją, pieno importą, eksportą. B. Markauskas palygino pieno kainas 2014-2015 vasario mėn. Bazinė kaina nukrito bemaž 50 proc. Nuo 2000-2015 m. pieno produktų kainos augo, tuo tarpu pieno supirkimo kainos tendencingai mažėjo. Per 15 metų išaugo sojos, rapsų, kuro cukrinių runkelių, žemės mokesčio ir nuomos kaina. Pokyčiai dideli, nes pajamų ir išlaidų dydis labai skiriasi. Išlaidų augimo vidurkis 2 kartus didesnis, negu pajamų. Pieno perdirbėjai teigia, kad pieno produktų eksportavimas yra nuostolingas, bet mes remiam pieno perdirbimo įmones, kurios pieną atsiveža iš kitų šalių. Išvada tokia, jog gamybos kaštų augimas yra spartesnis nei pajamų, silpna kooperacija, didelės investicijos į ES reikalavimų atitikimą, pieno gamyba tampa nepatrauklia žemės ūkio gamybos šaka. Anot B. Markausko, pieno sektorius Lietuvoje patiria gilią krizę ir yra nekonkurencingas.

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas teigė, jog situacija pieno sektoriuje tiesiog tragiška. „Kalti mes - patys ūkininkai, nes per ilgai tylėjome. Gėda valdžios atstovams, kurie nesugebėjo teisingai sudėlioti prioritetų, nors tam turėjo ir turi visas galias ir įrankius. Reikėtų pakviesti prancūzą, kuris išmokytų mus padaryti revoliuciją. Ūkininkas, kuris yra pridetinės vertės mokėtojas turi nuo savo apyvartos mokėti 5 proc. pajamų mokestį. Jei mes turime išlaikyti valstybės tarnautojus, tai kodėl tada jie netarnauja Lietuvos žmonėms ir valstybei ? – klausė J. Kuzminskas.

Ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius kalbėjo, kad pieno kainas nustato perdirbimo įmonės, tuo tarpu ūkininkai – beteisiai pieno gamintojai. Lyginant su vakarų valstybėmis, Lietuva atsilieka supirkimo kainomis. M. Butkevičius prognozavo, jog ateityje kaimo nebeliks, nes smulkieji ūkininkai vargiai išgyvens, todėl reikia skirti daugiau lėšų Lietuvos kaimo plėtrai ir kuo daugiau į jį investuoti.

Mažeikių r. ūkininkas Saulius Kuznys teigė, kad ūkininkai dirba nuostolingai. Valstybė turėtų  nustatyti 32 euro cento už kilogramą pieno visiems pieno ūkiams, nepriklausomai ar jis stambus ar smulkus. Tada visiems laikomiems gyvuliams būtų galima suteikti pilnavertį racioną, būtų įmanoma išgyventi ir gauti pelno. Ūkininko nuomone, pieno ūkiai turėtų kooperuotis, nes tik taip įmanoma pasiekti rezultatų.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad staigus pieno supirkimo kainų kritimas buvo netikėtas. Kai rugpjūčio mėnesį Rusija paskelbė maisto produktų embargą ir uždraudė eksportuoti pieno produktus, vyriausybė ieškojo naujų eksporto kelių pieno produktams iš Lietuvos, tačiau tai padaryti buvo pakankamai sunku, kai ir kitos ES taip pat ieškojo naujų eksporto šaltinių. A. Butkevičius mano, kad reikėtų pasirašyti ilgalaikę sutartį tarp pieno perdirbėjų ir pieno gamintojų. Taip pat reikia ūkininkų kooperacijos ir vienybės. Anot jo, be kooperacijos Lietuva neturi ateities. Tuomet nebus investicijų, darbo našumo bei produktyvumo.  

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius kalbėjo apie pieno krizes, kurios žemdirbiams atnešė didelių nuostolių. „Tai jau ne pirma krizė, kurią turi išgyventi pieno sektorius. Negaliu sutikti su tuo, kad pieno sektoriui neskiriama pakankamai dėmesio. Įdėta nemažai pastangų tam, kad patirti nuostoliai dėl embargo būtų padengti iš Europos Komisijos biudžeto. Nepadengėme visų nuostolių, tačiau pieno gamintojai visgi gavo paramą, kai tuo tarpu kiti sektoriai negavo visiškai nieko“, – sakė S. Bucevičius.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kalbėjo apie taip kaip prieš kelis mėnesius prasidėjus embargui labiausiai nukentėjo žemės ūkio sektorius, o Lietuvoje – pieno sektorius. Atkakliai kovojome dėl nuostolių kompensavimo ūkininkams ir šiandien jų sąskaitas pasiekė 23 milijonai Eur patirtiems nuostoliams padengti. Taip pat ketiname kreiptis į Europos Komisiją dėl papildomos paramos pieno sektoriui“ – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Ministrė užsiminė ir apie tai, kad įregistravo įstatymo projektą, kuris turėtų sureguliuoti santykius tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. Įstatyme numatoma, kad visiems pieno gamintojams būtų sumokama vienoda pieno supirkimo kaina, o apie kainų pokyčius ūkininkai būtų įspėjami bent prieš mėnesį. Šį įstatymo projektą ketinama pristatyti Seimui. Nors ministrė įvardijo, jog būtina savivaldos organizacijų vienybė, tačiau nepraleido progos papriekaištauti šiam svarbiausiam žemdirbių savivaldos organui - Žemės ūkio rūmams (47 žemdirbių organizacijas vienijanti organizacija. Red. pastaba). 

Zoltán Somogyi Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato atstovas taip pat paragino ūkininkus jungtis į kooperatyvus bet stengtis ieškoti naujų rinkų. „Kooperacija – tai Lietuvos namų darbai ir Europos Komisija negali priversti jūsų to padaryti, tačiau tai vienintelė išeitis,“ – sakė EK atstovas.

Lietuvos pieno gamintojų visuotinis suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kuri bus išsiųsta Seimui, Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai.