Lenkijos publicistas perspėja: hibridiniam karui Rusija pasitelktų Lietuvos lenkus

Svarstant apie paslėptą Rusijos agresiją Baltijos šalyse Lietuva neturėtų susireikšminti ir pirm...


Svarstant apie paslėptą Rusijos agresiją Baltijos šalyse Lietuva neturėtų susireikšminti ir pirmiausia pagalvoti apie gausias rusų mažumas turinčias Latviją ir Estiją, teigia analitikas Vytis Jurkonis. Tuo metu jau ir Lenkijoje pasigirsta balsų, teigiančių, kad Kremliaus vartais Lietuvoje gali tapti Valdemaras Tomaševskis.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriui Michaelui Fallonui pareiškus, kad Rusija Baltijos šalims gali panaudoti Ukrainoje išbandytą paslėpto karo taktiką, premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad jų nesureikšmina, o jei britai turi žvalgybinių duomenų, geriau juos pateiktų diplomatiniais kanalais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad M. Fallonas gauna žvalgybos informaciją, todėl jo pareiškimą Lietuva turėtų vertinti labai rimtai.

„Aš, pavyzdžiui, nesu sau atsakęs, koks yra Vladimiro Putino tikslas. Ar žinome, kur jis ruošiasi sustoti? Šiandien girdime apie Mariupolio kryptimi pajudėjusią kariuomenę. Paliaubos nevyksta, jomis nepavyko nutraukti ugnies. Labai sudėtingas šiandien pasaulis. Kategoriškai atsakyti, kad mes galime būtų ramūs, nedrįsčiau“, – sako A. Paulauskas.

Pasak jo, Didžioji Britanija ir Lietuva turėtų pasikeisti turima informacija, nes tik tuomet šalys galės susidaryti visą vaizdą.

Ekspertas: nesusireikšminkime ir pažiūrėkime ir į kaimynes

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis akcentuoja, kad M. Fallono pareiškime buvo kalbama apie Baltijos valstybes, todėl nereikia susireikšminti ir žiūrėti vien tik į Lietuvą.

„Reikėtų pasižiūrėti, ar yra pažeidžiamos mūsų kaimynės. Čia turbūt labiausiai kalbama apie rusakalbius Estijoje ir Latvijoje. Žinoma, Lietuvai nusiraminti nereikia“, – teigia V. Jurkonis.
Jis primena, kad 2007 m. chaosas Talino gatvėse ir atakos prieš internetinius valstybinius Estijos portalus prasidėjo nuo bandymo bronzinio kario skulptūrą perkelti iš miesto centro į kapines. 

Eksperto teigimu, panašios provokacijos įmanomos, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje šiuo metu intensyviai diskutuojama dėl sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje. „Būdų provokacijoms galima rasti, todėl bet kokie jautresni sprendimai turi būti priimti atsakingai. Turi būti pasvarstyta, kokios grėsmės gali mūsų laukti“, – perspėja V. Jurkonis.

Jis prideda, kad Lietuvoje galima matyti ir kitų provokacijų grėsmių: moksleiviai buvo siunčiami į karines stovyklas, kai kurie politikai linkę pritarti Kremliaus vykdomai politikai, todėl tokius reiškinius derėtų akylai stebėti. Tačiau, V. Jurkonio teigimu, vis dėlto karinės intervencijos grėsmės Lietuvoje nėra, bet provokacijos, pavyzdžiui, žiniasklaidos priemonėse, tikrai įmanomos.

Lenkų publicistas: Varšuva turi labiau įsiklausyti į Vilniaus būgštavimus

Lenkijoje esama nuomonių, kad Lietuvoje Kremliaus interesams gali būti pasitelkta lenkų tautinė mažuma. Taip, anot LRT Radijo bendradarbės Lenkijoje Nijolės Druto, rašo defence24.pl publicistas, analitikas Piotras Maciążekas.

„Jo pirmas teiginys toks ir yra, kad Rusijos provokacijų banga Baltijos šalyse rodo, jog hibridinio karo scenarijus šiose šalyse tampa vis realesnis. [...] Kremliaus veiksmų naratyvo ašimi viso regiono destabilizacijai bus lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir sudėtingos Lietuvos ir Lenkijos istorijos panaudojimas“, – sako N. Druto.

Ji atkreipia dėmesį, kad iki šiol lenkų žiniasklaida dažniausiai citavo Lietuvos spaudos, politikų būgštavimus bei tarnybų įspėjimus. Nors, pasak žurnalistės, straipsnyje rašomi pastebėjimai Lietuvoje nėra naujiena, lenkų skaitytojams lenkų analitiko parašytos įžvalgos atrodo įtikimesnės.

Anot N. Druto, straipsnyje P. Maciążekas atkreipia dėmesį į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderius ir pateikia pavyzdžių, kad Valdemaras Tomaševskis vaikšto pasidabinęs Georgijaus juostele, kiti atstovai viešai skelbia palaikantys Kremliaus poziciją ar skatina bombarduoti Kijevą.

„Analizuodamas duomenis autorius rašo, kad sunku nustatyti, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderių ir veikėjų pozicija – gudri politinė strategija, paremta kooperavimu su rusų tautine mažuma, ar Kremliaus inspiruojama veikla. Tačiau tai – gilų nerimą, pasak jo, keliantis vaizdas, atsižvelgiant į stiprėjanti Rusijos spaudimą Baltijos šalims“, – aiškina N. Druto.

Pasak publicisto, Varšuva, remdama lenkų tautinių mažumų organizacijas Lietuvoje, turi labiau įsiklausyti į Vilniaus būgštavimus.

V. Pečkaitis: Britanija pasimetusi šiame konflikte

Buvęs ambasadorius Ukrainoje V. Plečkaitis tvirtina nesistebintis tokiais pareiškimas, nes tai nėra pirmoji prognozė, kad pavojus gali kilti ir Baltijos šalims. Jo teigimu, tokius pareiškimus jau anksčiau yra padarę ir kiti, pavyzdžiui, JAV senatorius Johnas McCainas.

„Nesureikšminčiau šio pareiškimo, nes manau, kad, jei jis yra viešas, jis skirtas tam tikrai visuomenės daliai. Ko gero – britams, nes visai neseniai buvo palydėti Rusijos bombonešiai prie jų krantų. 

Manau, kad agresyvus tarptautinis Rusijos elgesys kelia nerimą pačiai Didžiajai Britanijai“, – tvirtina V. Plečkaitis.

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad ketvirtadienį Didžiosios Britanijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai padarė pareiškimą, tvirtindami, kad nereikėtų tiekti karinės pagalbos Ukrainai, konfliktą derėtų spręsti taikiu būdu. Taigi, V. Plečkaičio nuomone, du britų pareigūnai paneigia vienas kito žodžius.

„Tai lyg ir prieštarauja. Man atrodo, kad Didžioji Britanija yra pasimetusi šiame konflikte, nes pati nežino, ką daryti. Vieną kartą girdi vienokius pareiškimus, kitą kartą – kitokius“, – pabrėžia ambasadorius, tokį dviejų šalių užsienio reikalų ministrų pranešimą vertindamas kaip Vakarų valstybių pasimetimą.

Pastarosiomis dienomis separatistų ir Rusijos pasiektos pergalės, V. Plečkaičio teigimu, rodo, kad padėtis Ukrainoje yra labai rimta, o paliaubos, iš kurių buvo daug tikėtasi, – nieko vertos.

„Tai rodo, kad Vakarų, ypač Europos, pastangos eina perniek. Reikia ieškoti kitų kelių, kaip sureguliuoti tą konfliktą, nes Vakarai dar kartą parodė, kad jie nieko negali. Tokios valstybės, kurios tikrai yra gana toli nuo Rusijos, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, JAV, kol kas nesiryžta nieko daryti. Kitaip sakant, šiame regione madas ir toliau diktuoja Rusija“, – sako V. Plečkaitis.


Susiję straipsniai

Politika 518102470973303376

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2015-02-21 23:05

    Pati Varšuva rėmė ir remia Lietuvoje lenkų mažumą, o tuo pačiu ir lenkų rinkimų akciją, kuri išvien eina su rusų aljansu. Jei Varšuvai rūpi bendri Europos saugumo interesai, tai kodėl garsiai ir viešai nepasako Lietuvos lenkams, kad neitų į bendrus sąrašus su rusais, kad gerbtų ir palaikytų Lietuvos valstybingumą?
    Dviveidė politika tų mūsų strateginių partnerių - nieko naujo. Taip buvo ilgus šimtmečius, taip yra ir šiandien.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item