Kremliaus įtaka Lietuvos tautinėms mažumoms: tik 16% mano, kad Ukrainos konflikte kalta Rusija

Nesiliaujantis karas Ukrainoje abejingų nepalieka. Vieni mūru stoja už savo teritoriją ir laisvę ginančią Ukrainą, smerkdami Rusijos veiksmus, kiti pila purvą ant ukrainiečių valdžios, šlovindami Kremliaus sprendimus. Lietuvoje „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad lietuvių ir nelietuvių požiūris į karą iš esmės skiriasi.

Lietuviai remia Ukrainą, nelietuviai – Rusiją

55 proc. lietuvių nurodė, kad dėl konflikto Ukrainoje kalta Rusija, tuo tarpu nelietuvių tokių tik 16 proc. Ukrainos kaltę mato apie 10 proc. lietuvių ir apie 25 proc. nelietuvių. Galbūt nestebina, kad Rusijos pusėn stoja rusakalbiai, tačiau nesuprantama, kodėl analogišką paramą Kremliui išsako ir Lietuvos lenkai. Jie pagrindiniais karo kurstytojais įvardija Ukrainą, Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ir Europos Sąjungą (ES). Iš esmės provakarietiški lenkai Lietuvoje, kaip ir rusai, remiasi Rusijos žiniasklaida, o rusiškus propagandinius kanalus žiūri dvigubai dažniau nei lietuviškus.

„Lietuviai palaiko Ukrainos pusę daugiau ir kaltina dėl konflikto Rusiją, taip pat Donecko ir Lugansko separatistus, tie, kurie žiūri kitus kanalus, na, nelietuviai. Nelietuviai esmingai kitaip vertina tuos įvykius, mano, kad kalti yra ukrainiečiai, o Rusija – ne“, – sako „Vilmorus“ vadovas sociologas dr. Vladas Gaidys.

Dalis Kremliaus šalininkų nepasisako?

Pagal apklausos duomenis, vertindami karą Ukrainoje, dauguma rusų ir lenkų apskritai išsisuko nuo atsakymo, kas yra jo kaltininkas. Variantą „sunku pasakyti“ rinkosi 48 proc. rusų ir beveik 52 proc. lenkų. Tad gali būti, kad Kremliaus rėmėjų Lietuvoje dar daugiau.

„Galima spėti, kad ne visi nori kalbėti ta jautria tema dėl visa pikto, puikiai žinoma oficiali pozicija, pozicija Lietuvos valstybės, politinių struktūrų pozicija ir ten kažką prieš sakyt galbūt ne visada visiems (norisi – red.)“, – sako „Vilmorus“ vadovas sociologas dr. V. Gaidys.

Įtaką daro prorusiška Tomševskio partijos pozicija

Politikos apžvalgininkų nuomone, Lietuvos lenkų paramą Rusijai galima paaiškinti ir Lietuvos lenkų politinių lyderių laikysena bei veiksmais. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vicepirmininkas Seimo narys Zbignevas Jedinskis, kad būtų sustabdytas kraujo praliejimas Ukrainoje, ragino NATO bombarduoti Kijevą. LLRA lyderis, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis kritikavo Maidano protestus, Krymo aneksiją lygino su Kosovu, o Pergalės dienos proga įsisegė separatistų simboliu tapusią Georgijaus juostelę. Be to, jau kelintus metus bet kokia kaina rinkdamas dividendus sau V. Tomaševskis į rinkimus lenkus veda su rusais.

„Lenkų rinkimų akcijos lyderis naudoja prorusišką retoriką savo rinkiminei kampanijai, visai neatsakingai tą daro ir tai yra prieš Lietuvos interesus, ir prieš Lenkijos valstybės interesus, ir prieš Europos Sąjungos interesus, ir tai daro tik tam, kad surinktų papildomų balsų. Tai, mano manymu, tie balsai kainuoja pernelyg daug. Pernelyg daug kainuoja Europai ir lenkams Lietuvoje, kai juos vėl nori sutapatinti su tam tikra penkta kolona, kuri remia Rusiją“, – sako signataras ir advokatas Česlovas Okinčicas.

Pats V. Tomaševskis apie karą Ukrainoje ar Lietuvos lenkų poziciją šiuo klausimu net nesileidžia į kalbas.

Ekspertas: Lenkijoje pradeda suvokti, kas yra Tomaševskis

Politologai pastebi, kad atsakomybę dėl Maskvos šalininkais tapusių Lietuvos lenkų turėtų prisiimti ir Lenkija, remianti V. Tomaševskį.

„Po to, kai pernai V. Tomaševskis viešai pasirodė su Georgijaus juostele, kuri, nepaisant ankstesnių prasmių, šiandien įgavo Rusijos imperializmo prasmę ir turinį, jau tenai intelektualūs sluoksniai Lenkijoje pradėjo suvokt, kad mes (Lenkija – Alfa.lt) galbūt kažką čia ne tą darėm, investavome truputėlį ne į tą žmogų, bet, žinot, kaip dažnai būna, gal jis kažkoks ne toks, bet vis tiek savas“, – sako tarptautinių santykių ekspertas dr. Laurynas Kasčiūnas.