Euras: kainos panašios, alga - penkiskart mažesnė

Lietuvai įsivedus eurą, gyventojai suskubo lyginti kainas Lietuvoje ir kitose euro zonos valstybėse, tačiau santykinai nedideli pagrindinių maisto produktų kainų skirtumai tik dar labiau išryškino Europos Sąjungos šalių piliečių perkamąją galią, kuri neišvengiamai priklauso nuo minimalaus darbo užmokesčio dydžio, besiskiriančio iki kelių kartų.

„Kai kišenėje turėdavai 30 litų, aiškiai žinodavai, kiek ir ko gali už juos nusipirkti, o su 10 eurų banknotu nebeaišku, ar apskritai verta eiti į parduotuvę“, - svarstė vydmantiškė Vaida Bendikė, tebesipratinanti prie naujos Lietuvos valiutos.

Noras pirkti sutramdytas

Kainų kilstelėjimą V.Bendikė sakė pajutusi dar prieš įvedant eurą, o po sausio 1-osios didesnio kainų šuolio nepastebėjo. Mintyse eurus į litus versti jau nustojusi jauna mama tikino, kad graužtis dėl pakilusių kainų nematanti reikalo, nes kasdienį pirkinių krepšelį vis tiek tenka nusipirkti.

„Taupyti galima nebent nesvarbių produktų sąskaita, tačiau, jei perki maistą vaikui, rinksiesi sveikesnį, geresnės kokybės produktą ar tą, kurį mažylis mėgsta“, - sakė vydmantiškė.

Kasdienėms maisto išlaidoms V.Bendikė teigė išleidžianti apie 10-15 eurų. Savaitgaliais, kai su šeima išsiruošia ilgesnio vartojimo prekių, - ir visus 50. Galvoti apie tai, kokių nebūtinų prekių pasikeitus valiutai reiktų atsisakyti, V.Bendikei jau nebereikėjo, nes taupyti ir pirkti apgalvotai ėmė dar gimus vaikui.

Kita vertus, socialine darbuotoja Palangos miesto globos namuose dirbanti Vaida pastebėjo smarkai sumažėjusį globotinių norą pirkti.

Minimalus valandinis atlyginimas eurais skirtingose šalyse

„Senyvo amžiaus žmonės sunkiai orientuojasi - jie mato, kad gauna mažiau pinigų, vadinasi, ir pirkti gali mažiau“, - sakė V.Bendikė. Praėjusiais metais Vaidai teko išbandyti ir lenkiškų parduotuvių asortimentą, kuris šiuo metu domina vis daugiau tautiečių. Moters teigimu, Lenkijoje gal ir pigu, tačiau gyvenantiems pajūrio krašte važiuoti tokius tolimus atstumus neapsimoka, nebent planuojama pirkti dideliais kiekiais.

„Prekių kokybė Lenkijoje tikrai prastesnė. Klaidina ir didesnės prekių pakuotės. Tiesa, pigesnis sūris, pramoninės prekės, buitinė chemija. O mėsa – nevalgoma“, - patirtimi dalijosi V.Bendikė.

Lietuvoje produktai pigesni

Ketverius metus Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Gintarė Ewo teigė, kad maisto produktų kainos vietinių negąsdina. Moteris prisipažino ir pati netaupanti.

„Iš pagrindinių maisto produktų Anglijoje gerokai brangesnė gal tik mėsa: 850 gramų maltos kiaulienos šią savaitę kainavo 4 svarus (5,4 euro), vištienos kaina svyruoja tarp 5 ir 6 svarų (6,7 - 8 eurų)“, - sakė G.Ewo.

Anot jos, kilogramą cukraus Didžiojoje Britanijoje galima nusipirkti už 0,8 svaro (1,1 euro), 1,5 kg miltų kainuoja 0,5 svaro (apie 0,6 euro), batonas – apie 0,5 svaro (0,6 euro), 15 kiaušinių – 1,3 svaro (1,7 euro), pigesni makaronai – apie 1,4 svaro (1,9 euro), geresni itališki - iki 1,2 svaro (1,6 euro).

„Kiekvienas prekybos centras, kaip ir Lietuvoje, turi savo vardo prekių linijas – jų kainomis, kurios įprastai yra mažesnės, ir rėmiausi, - sakė G.Ewo. - Žinoma, duonos galima nusipirkti ir už 2 svarus, bet skonis gi tas pats, tiesiog pakuotė spalvota, panašiai yra ir su miltais ar kiaušiniais. Kaip bebūtų, už 10 svarų iš parduotuvės drąsiai parsineši pilną maišą“.

Vokietijoje gyvenimą kuriančios Karolinos Razmutės žodžiais, maisto produktų kainos - didesnės: už cukraus kilogramą teks pakloti 1,3 euro, miltų - 0,8 euro, 0,5 kg makaronaų - 1,5 euro, batonas kainuoja apie 1,3 euro, 750 g duonos - 2 eurai, 10 kiaušinių – apie 2 eurus, kilogramas mėsos - apie 6 eurus. Pigiau negu Anglijoje atsieis aliejus.

Studijuodamas su Olandijos prekybos centrų asortimentu susipažinęs vydmantiškis Martynas Bučinskas tikino, kad Nyderlanduose gausu pakankami pigios, bet kokybiškos produkcijos: „Kad ir tame pačiame „Lidl“ viskas gerokai pigiau, negu blizgiuose prekybos centruose“.

Anot vaikino, klasikinės lietuviškos duonos Olandijoje negausi, o batono kaina svyruoja nuo 0,9 iki 1,6 euro. Už du litrus pieno teks sumokėti apie 1,2 euro, 1 l aliejaus kainuoja nuo 1,1 iki 2,3 euro, cukrus – apie 1 eurą, miltai - nuo 0,5 iki 1,5 euro.

Peržvelgus vidutines mažmenines maisto produktų kainas Lietuvoje, matyti, kad daugeliu atvejų jos kiek mažesnės negu kitose Europos Sąjungos valstybėse. Už cukrų, miltus, kiaušinius mokame mažiau negu kaimynai latviai. Pigesnė maisto kainų prasme – tik Didžioji Britanija, kurią lenkiame nebent žemesne mėsos kaina.

Minimalus atlyginimas skiriasi keleriopai

Jei pagrindinių produktų kainos įvairiose Europos šalyse santykinai panašios, tai minimalus darbo užmokestis skiriasi net kelis kartus. Minimalaus darbo užmokesčio dydį šiemet pakėlė visos trys Baltijos valstybės – Latvijoje jis nuo 320 eurų užaugo iki 360 (2,16 euro per valandą), Estijoje – nuo 355 iki 390 (2,34 euro per valandą). Lietuvoje bazinė alga nuo šių metų sausio 1 dienos kilstelta iki 300 eurų. Tuo pačiu nutarimu Vyriausybė nustatė ir minimalaus valandinio atlygio dydį, kuris nuo 2015 m. siekia 1,82 euro.

Palyginti Olandijoje šis rodiklis gerokai didesnis – lietuvišką minimumą lenkia penkiskart.

„Minimalus darbo užmokestis priklauso nuo dirbančiojo amžiaus. Nuo 17 iki 23 metų jis svyruoja nuo 6,5 iki 8 eurų per valandą, vyresni gauna bent 10 eurų per valandą. O tai su daro apie 1,5 tūkst. eurų į mėnesį“, - teigė M.Bučinskas.

Pasak K.Razmutės, Vokietijoje nuo šių metų įstatymu nustatytas minimalus atlyginimas – 8,5 euro per valandą. Panašus rodiklis ir Didžiojoje Britanijoje, kur minimalus valandinis darbo užmokestis sudaro 6,5 svaro (apie 8,7 euro).

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios Gintarės nuomone, turint nuolatinį darbą ir gaunant bent 1 tūkst. svarų (apie 1 tūkst. 343 eurus) per mėnesį, galima ramiai gyventi.

Ispanijoje minimalus darbo užmokestis artimesnis Baltijos valstybėms ir sudaro apie 2,7 euro per valandą, arba apie 648,6 Eur per mėnesį.

www.ve.lt