Ainė Ramonaitė: Gyventojų pasiryžimas ginti savo šalį auga

Gyventojų pasiryžimas ginti savo šalį auga. Jei kiltų karas, daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų eitų ginti tėvynės, 29 proc...


Gyventojų pasiryžimas ginti savo šalį auga. Jei kiltų karas, daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų eitų ginti tėvynės, 29 proc. – dvejoja ir nežino, kaip elgtųsi tokioje situacijoje.

„1990 metais 61 proc. gyventojų buvo nusiteikę patriotiškai ir pasiryžę ginti tėvynę. Vėliau šis ryžtas smarkiai smuko – 2005 metais tokių gyventojų teliko 32 proc. Kilus realiam karo pavojui, pasiryžimas kovoti už Lietuvą vėl grįžo ir yra panašus kaip Atgimimo laikais. Ši tendencija tikrai džiugina“, – sako prof. dr. Ainė Ramonaitė, politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.

Anot prof. dr. A. Ramonaitės, labiausiai ginti savo šalį pasiryžusi vadinamoji vidurinioji klasė, t. y. gyventojai, kurių šeimose asmeniui tenka apie 2 000 litų, tačiau Lietuvoje tokių gyventojų itin nedaug, todėl vien tik į juos remtis negalime. Apklausos duomenimis, didžiąją visuomenės dalį sudaro gyventojai, kurių vienam šeimos nariui tenka iki 1 000 litų, tačiau ir tarp mažas pajamas gaunančių gyventojų yra pasiryžusių ginti tėvynę.

Atliekant tyrimą taip pat siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina Krymo prijungimą prie Rusijos. Daugiau kaip pusė gyventojų jį vertina labai neigiamai, tačiau 8 proc. – labai teigiamai arba teigiamai.

Komentuodama apklaustųjų nuomonę, prof. dr. A. Ramonaitė atkreipia dėmesį, kad Krymo okupaciją dažniau neigiamai vertina lietuviai, teigiamai – rusų, lenkų ir kitų tautinių mažumų atstovai. Vis dėlto tarp teigiamai vertinančių Krymo prijungimą prie Rusijos yra ir nemažai lietuvių. Daugelis okupacijai pritariančių lietuvių mano, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi negu dabar Lietuvoje.

Savo valstybės politinę santvarką Lietuvos gyventojai vertina palankiau nei Rusijos, tačiau prasčiau nei Vakarų Europos valstybių. Pernai, palyginti su 2006 metais, jie buvo prastesnės nuomonės apie visų minėtų valstybių politinę santvarką.

Panašios tendencijos pastebėtos tiriant gyventojų požiūrį į Lietuvos, Rusijos ir Vakarų Europos valstybių ekonominę gerovę. Ji, gyventojų nuomone, visur sumenko, o Lietuva pagal šį rodiklį atsiduria tarp Rusijos ir Vakarų Europos šalių.



Susiję straipsniai

Politika 387002931282464301

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item