Povilas Žumbakis. Pietų Amerikos „ekonominiai tigrai” – be dantų

Terorizmo sąsajas su ekonominiais ir politiniais procesais Pietų Amerikoje “Laisvosios bangos” eteryje komentavo Čikagos advokatas ir spaudos bendradarbis Čikagoje Povilas Žumbakis.

– Argentinoje prieš gerą savaitę nužudytas prokuroras. Ar šis faktas turi kokį nors ryšį su terorizmu ir bendra ekonomine situacija Lotynų Amerikoje?

– Taip. Nors tai ir toli nuo Lietuvos, iš dalies liečia ir Lietuvą. Kadangi pasaulio ekonomika yra susijusi. Taip pat ir terorizmas neturi sienų. Po prokuroro nužudymo, Argentinos prezidentė Fernandez de Kirchner tuojau pat paskelbė, kad prokuroras pats nusižudė. Keletu dienų vėliau ji pasakė, kad prokuroras buvo nužudytas tamsių jėgų, kurios nori sukompromituoti ją, kaip prezidentę.

Šios tragedijos užkulisiai – tokie. Iranas yra kaltinamas septynių jo agentų dalyvavimu teroristiniuose veiksmuose 1994 metais Buenos Airėse, kai prieš Žydų centrą buvo įvykdytas teroro išpuolis ir žuvo 85 žmonės. Nustatyta, kad tai buvo vienas libanietis ir septyni iraniečiai. Žinoma, jie gyvena Irane ir Argentina jų pasiekti negali. Izraelio ir Amerikos saugumo struktūros spaudžia Argentiną, ypač dėl Irano, kad atsakingi žmonės būtų perduoti Argentinos teismui. Nužudytasis prokuroras parengė didelę studiją ir iškėlė teoriją, kad prezidentės K. Fernandes de Kiršner valdžia yra slaptai susitarusi su Iranu tų žmonių negrąžinti ir bylą numarinti. Dėl ekonominių priežasčių. Argentinoje trūksta naftos. Tačiau ji turi žemės ūkio produktų – javų ir mėsos – perteklių. Todėl slapta buvo sutarta, kad Argentina siųs mėsą ir javus į Iraną, o Iranas į Argentiną – naftą. Su sąlyga, kad kaltinami iraniečiai nebūtų liečiami.

– Irano ajatola Khamenei kreipėsi į vakarų jaunimą laišku ir paskelbė, kad Islamo valstybė yra Džordžo Bušo jaunesniojo politikos pasekmė, o teroristiniai išpuoliai Briuselyje ir Paryžiuje – Vakarų žvalgybų užverbuotų agentų darbas…

– Tokia propaganda – atskira tema. Jų politika labai aiški. Tačiau visa tai – susiję su ekonomika. Argentinoje – socialistinė sistema. Valdžia turi labai didelę įtaką laisvai rinkai. Jos ten praktiškai nėra. Nebent – valdžios patvirtinta. Argentinoje, kaip Lietuvoje sakoma, „švogerių valdžia”. Šalis K. Fernandes de Kiršner partijos žmonių valdoma jau ilgą laiką.

– Ponios Kirchner vyras irgi buvo Argentinos prezidentas…

– Prezidentu Nestoras Kirchneris buvo dvi kadencijas ir Argentiną, praktiškai, nuvedė į visišką socializmą. Negalėdamas kandidatuoti trečią kartą, jis išstūmė į tą postą savo žmoną. Vėliau mirė nuo širdies priepolio, natūralia mirtimi. K. Fernandes de Kirchner irgi išbuvo prezidente dvi kandencijas. Šiemet spalio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose ji jau kandidatuoti nebegali. O jos valdžia dabar labai rimtai kaltinama. Tarp kitko, žurnalistas, kuris visa tai iškėlė į viešumą, turėjo pabėgti iš Argentinos į Izraelį. Ir tai atsitiko vos prieš kelias dienas.

Argentina yra viena turtingiausių valstybių pasaulyje savo žemės ištekliais. Tačiau atsidūrusi visiškai prie bankroto slenksčio. Prieš 115 metų buvo parengta studija apie tuomet du labai panašius miestus – Čikagą ir Buenos Airės. Tai buvo du pagrindiniai ir didžiausi maisto perdirbimo ir eksporto miestai pasaulyje. Čikagoje darbininkų raštingumas buvo 95 proc. ir tik 5 proc. Iš jų buvo neraštingi. O Argentinos sostinėje raštingi buvo 25 proc., o 75 proc. – ne. Tai lėmė skirtingas tų miestų vystymosi istorijas ir pasiektas gyvenimo kokybės stadijas. Kur šiandien Čikaga, ir kur – Buenos Airės? Socialistinė valdžia kitaip žiūri į žmogų. Amerikoje siekiama, kad žmogus būtų išsilavinęs. O socialistinėje sistemoje – kad jis būtų klusnus.

– Na, skaitant Uptono Sinclairio „Džiungles“, neatrodo, kad tuo metu Čikagoje buvo labai daug raštingų žmonių, ypač – Čikagos skerdyklose…

– Reikia prisiminti, kad Sinclairis buvo kairysis, prokomunistas. Jis ieškojo Amerikos silpnybių. Todėl grindė savo kūrybą tais keletu procentų beraščių. Be to, jis rašė šiek tiek vėliau nei buvo atlikta ši studija.

Argentinoje yra rastos milžiniškos dujų ir naftos atsargos. Jas eksploatuodama, Argentina galėtų eksportuoti energijos šaltinius visam pasauliui. Jos turimi telkiniai – vieni iš trijų ar keturių didžiausių atsargų visame pasaulyje. Naftą, žinoma, jiems surado amerikiečių firmos. Kadangi jie patys to padaryti nesugebėjo. Įdomu tai, kad teritorija, kurioje rasta nafta ir dujos ispaniškai vadinasi „Vaca muerta“. Lietuviškai tai reiškia “padvėsusi karvė”. Gaila, bet atrodo, kad visai Argentinos ekonomikai ir politikai šis titulas tinka.

– Kokia yra bendra ekonominė padėtis Rytų Amerikoje? Dar neseniai apie Braziliją buvo kalbama kaip apie kylantį “ekonominį tigrą”…

– Tie tigrai dabar yra be dantų. Argentina, kaip jau minėjau, yra arti bankroto. Venesuala, kuri buvo turtingiausias Pietų Amerikos kraštas, taip pat arti bankroto. Brazilijoje vyksta demonstracijos prieš valdžią. Kadangi ekonomika stoja, jie taip pat perėjo prie socializmo.

Margaret Thatcher yra taikliai pastebėjusi: socialistai veikia tol, kol gali iš ko nors atimti. Kai tai padaro, socializmas sugriūva. Dabar Pietų Amerikoje kaip tik tai ir vyksta. Pažvelkime į BRIC’s šalis (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika, etc.). Jos norėjo sudaryti savo valiutų sąjungą prieš Amerikos dolerį. Tai įsivaizduokime dabar Argentinos pesą, Venesuelos bolivarą, Rusijos rublį… Kas imtų tokį pinigų krepšelį, palyginus su euru ar doleriu?..