Pigų pieną keičia pieno milteliai

Rusijai uždarius savo rinką lietuviškiems produktams, pieno perdirbėjai šiek tiek pakoregavo gaminių asortimentą - padidino ilgesnius galiojimo terminus turinčių produktų gamybą. Bet žaliavinį pieną ir pigiems milteliams, ir brangiems sūriams gaminti ūkininkai priversti parduoti pusvelčiui.

Rado naujų rinkų

Nepaisant Rusijos embargo, pieno produktų eksportas praėjusiais metais, palyginti su užpernai, išaugo beveik 6 kartus. Tačiau šviežių produktų gaminta mažiau, o jų vietą užėmė sviestas ir pieno milteliai. Pastarųjų gamyba per 10 praėjusių metų mėnesių išaugo 71,3 proc. (iki 29,43 tūkst. t).

Dalis pieno miltelių parduota Lietuvoje - 3,46 tūkst. tonų, o į ES valstybes eksportuota 19,24 tūkst. t - 45 proc. daugiau nei pernai. Eksportas į trečiąsias šalis išaugo net 3,3 karto, tačiau produkcijos parduota dar nedaug - iš viso 2,92 tūkst. t.

Lietuvos gamintojai pamažu atranda naujų egzotiškų rinkų - Saudo Arabijos, Korėjos, Tailando, Filipinų. Pieno milteliai lapkričio mėn. pradėti eksportuoti į Bangladešą, Japoniją, Pakistaną, Jemeną.

Švelninti Rusijos embargo pasekmes perdirbėjams šiek tiek padėjo ir valstybė: privataus sandėliavimo paramai skirta 145 tūkst. eurų. Su įmonėmis jau sudarytos sutartys dėl 139 t sviesto, 1938 t pieno miltelių ir 170 t sūrių privataus saugojimo.

Pienas pigesnis už vandenį

Karves melžiantiems ūkininkams taip pat pradėta mokėti 14 mln. eurų ES parama dėl Rusijos embargo atneštų nuostolių. Tačiau pieno supirkimo kainos smuko iki dar neregėtų žemumų. Ūkininkai skundžiasi, esą supirkėjai temoka po 13 euro centų už litrą.

Bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ generalinis direktorius Aristydas Kulvinskas nustebęs - jo vadovaujama įmonė, per mėnesį pagaminanti apie 1000 t pieno miltelių, ūkininkams moka po 17-19 euro centų už litrą ir nuostolio nepatiria. O prabangių sūrių gamintojai esą galėtų už žaliavinį pieną mokėti ir gerokai daugiau. Aišku, jei turi kur realizuoti produkciją.

„Pieno miltelių gamyba dabartinėmis sąlygomis yra neišvengiamybė. Ūkininkai pieną tiekia kasdien - jei tu gaminsi sūrį, kuris yra brangus, o dabar jo kaina kritusi, tikimybė jį greitai parduoti nėra aiški. O pieno milteliai ne tokie brangūs ir gali būti laikomi ilgai - būdavo, kad iš intervencinių sandėlių jie parduodami ir po 6 metų“, - aiškino A.Kulvinskas.

Išsisuka be paramos

Tiesa, „Marijampolės pieno konservai“ intervenciniais sandėliais naudotis dar neskuba, nors pateikė paraišką ir maišų pieno milteliams užsisakė.

„Atidavus produkciją privačiam saugojimui, pinigai ateina po 2 mėnesių, bet kaina fiksuota po 1690 eurų už toną. O rinkoje šiandien už toną pieno miltelių galima gauti apie 1700-1750 eurų. Todėl mes karštligiškai ieškome po visą pasaulį pirkėjų, bet konkurencija žiauri“, - akcentavo įmonės vadovas.

Paklaustas, kokia nauda iš pieno miltelių, A.Kulvinskas teigė, kad iš jų gali būti gaminami visi įmanomi pieno produktai - pienas, ledai, varškė, jogurtai.

„Aišku, tik neriebūs - sviesto iš pieno miltelių nepagaminsi. Tos tautos, kurios neturi pieno, džiaugiasi galėdamos jo pasigaminti iš mūsų produkcijos. Ją dabar eksportuojame daugiau nei į 60 pasaulio valstybių, o rimtų pirkėjų yra 10-15 šalių“, - sakė A.Kulvinskas.

Pienininkų neišgelbės

Naujasis Pieno tarybos, analizuojančios situaciją šalies pieno rinkoje, pirmininkas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis teigiamai vertina, kad šalyje padidėjo pieno miltelių gamyba. Kitaip užsidarius milžiniškai Rusijos rinkai nebūtų kur dėti žaliavinio pieno pertekliaus.

„Jei įmonė per dieną realizuodavo 100 t šviežių pieno produktų, geriamo pieno ar varškės, 200 t per dieną ji niekaip nerealizuos - mūsų žmonės tiek nesuvalgys, - aiškino R.Krasuckis. - Bet yra ir kita medalio pusė: už žaliavą sumokėta, apyvartinės lėšos įšaldytos, o jų prireikus ne visada galima palankiomis sąlygomis pasiskolinti“.

Todėl jis nemano, kad pieno miltelių gamyba taps panacėja ir padės iš naujo sureguliuoti pieno sektorių.

„Tai laikinas reiškinys, nes pasaulinės kainos ne tik nuo Europos priklauso. Naujoji Zelandija ar kita šalis, gaminanti daug pieno, užvers kurią nors rinką savo produkcija, ir mes jau nieko negalėsime padaryti“, - sakė R.Krasuckis.