Pieno perdirbėjai siekia kooperatyvų žlugimo?

Sausio 8 d. įvykusioje Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizuotoje spaudos konferencijoje buvo aptartas pieno supirkimo kainų mažinimas bei apibendrintos susitikimo su ministre V. Baltraitiene metu išsakytos įžvalgos. Konferencijoje dalyvavo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) pirmininkas Jonas Vilionis bei ŽŪKA „Kooperacijos kelias“ direktorė Jūratė Dovydėnienė.

Kainų mažinimo priežastys liko neaiškios

Nors paskutiniu metu pieno gamintojų ir perdirbėjų konfliktas įgavęs pagreitį verčia imtis papildomų ūkininkų apsaugos priemonių, pieno sektoriaus likimas vis tiek lieka neaiškus. Šiandien vykusio posėdžio metu ministrė su pieno perdirbėjais ir žemdirbiškomis organizacijomis aptarė laikinąjį įstatymą, kuris turėtų padėti sureguliuoti pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius. Gruodžio 30 dieną vykusio susitikimo metu perdirbėjai tikino, jog kainos mažinamos dėl pieno pertekliaus, nors Agrarinio instituto duomenys rodo, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtina, jog 2014m. pieno eksportas buvo didesnis, nei 2013m. Susidaro įspūdis, kad pieno perdirbėjai negali tiksliai paaiškinti kainų mažinimo priežasties, tad mėgina išsisukti iš situacijos teikdami klaidingą informaciją. 

„Dėl tokio nesąžiningumo galime kreiptis į Briuselį, bet tai nieko nepakeis – šalies viduje ši problema turi būti sprendžiama. Kadangi kainų kritimas nėra niekaip pagrįstas, kompensavimo tikėtis negalime, reikia normalizuoti dabartinius pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius“, teigė A. Stančikas. Nors ŽŪR pirmininkas dvejojo, ar Ministerijos pasiūlytas laikinasis įstatymas bus efektyviai įgyvendinamas, „Kooperacijos kelio“ direktorė J. Dovydėnienė pasidžiaugė, kad kažkokie sprendimai vis dėlto yra daromi – pasak jos, tai yra šiokie tokie žingsniai, skatinantys situacijos gerėjimą.

Verta pasimokyti iš kaimynų

Pasak LPGA pirmininko J.Vilionio, lietuviai galėtų pasimokyti iš Lenkijos pavyzdžio – šalyje nukritus pieno supirkimo kainoms, buvo reikalaujama pirmiausia supirkti vietinių gamintojų pieną, o tik po to importuoti. Vietiniai pieno perdirbėjai nesileido į jokias diskusijas su importuotojais iš kitų šalių – siūlė itin mažas supirkimo kainas vien tam, kad pakeltų savo vidinę pieno gamybą. Lietuvoje šiandieną to nepamatysi – perdirbėjai savivaliauja siekdami pasipelnyti ūkininkų sąskaita. 

„Žemės ūkio rūmai ir kitos žemdirbiškos organizacijos darė viską, kad pieno sektoriaus situacija pagerėtų, o perdirbėjai tuo metu liko nuošaly, stebėjo iš šono. Vos tik sužinoję, kad ūkininkams skirta parama, nors ir nepakankama, jie nusprendė atsiriekti pyrago gabalą sau – mušdami kainas,“ – tvirtino A. Stančikas. Jo manymu, vos tik Rusija paskelbė embargą, žmogiškiausia ir geriausia būtų buvę suorganizuoti pieno gamintojų ir perdirbėjų susitikimą, aptarti situaciją, sprendimo būdus, o ne paslapčia dairytis geresnio kompensacijų kąsnio.

Pieno perdirbėjai nori sunaikinti kooperatyvus?

Spaudos konferencijos metu daug dėmesio buvo skirta kooperacijos klausimui. Pieno sektorius yra labiausiai kooperuotas  – kooperatyvai sudaro 33% viso sektoriaus. J. Dovydėnienės teigimu, žmonės supranta kooperatyvų naudą – juk kooperatyve esantis ūkininkas visada jausis tvirčiau, o veikimas išvien atneša tik geriausius rezultatus. Kooperatyvai krizinėmis situacijomis yra pajėgūs amortizuoti kainų kritimus, tačiau Lietuvoje tą padaryti sunku vien todėl, kad kooperatyvai yra skriaudžiami pieno perdirbėjų – jiems siūloma mažesnė pieno supirkimo kaina, negu pavieniams ūkininkams. Kodėl? Taip lengviau valdyti žmones. Pavienis ūkininkas, kuris nesijungia į kooperatyvą tam, kad gautų už pieno kilogramą keliais centais daugiau, už tuos centus parduoda savo užtikrintumą, finansinį saugumą, galimybę rinktis, bei leidžia pieno perdirbėjams savivaliauti, 

Europos pavyzdys yra kitoks – kooperatyvai ten yra gerokai tvirtesni, gyvuoja daug metų, todėl yra galimybė adekvačiai derėtis dėl pieno supirkimo kainų. „Šiandieną situacija yra tokia, kad pieno gamintojas jau net negalvoja apie tai, už kiek parduoti pieną, jis galvoja, kur tą pieną parduoti. Bet noriu pabrėžti – kooperatyvai supirks pieną iš visų ūkininkų,“ – ko gero ne vieną ūkininką guodžiančius žodžius tarė J. Dovydėnienė.

Tai, kad pieno perdirbėjai gali būti sudarę kartelinį susitarimą tam, kad sunaikintų kooperatyvus, įtariama jau seniai. Jau nuo 2012 metų yra kilęs įtarimas, įvairios situacijos rodo, kad galimai taip ir yra. „Kreipsimės į tarptautines organizacijas dėl nesąžiningo elgesio su kooperatyvais, nes Lietuvoje ši problema nesprendžiama. Ką veikia Konkurencijos taryba?“ – retoriškai klausė A. Stančikas. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir Laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas teigdamas, kad nesutarimai tarp šių dviejų verslo grupių labai seni ir yra slepiami.

Situaciją išgelbės radikalūs sprendimai?

LPGA pirmininko J. Vilionio teigimu, pieno sektoriaus situacija vienareikšmiškai yra labai bloga. „Gal reikia rengti visuotinį suvažiavimą. O gal reikia sugalvoti sistemą, kaip mažinti pieno gamybą: tam ūkininkui, kuris ją mažins, mokėti priedus, o tam, kuris didins, skirti baudas“, – svarstė J. Vilionis.

Galima džiaugtis, kad valdžia atkreipė dėmesį į Rūmų iškeltą problemą, ir tikėtis, kad siūlomi sprendimai paspartins pieno gamintojų ir perdirbėjų dialogą, bei padės rasti abiem pusėms tinkantį kompromisą. 

Šaltinis: www.zur.lt