Pareiškimas dėl Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių bei religijos, žodžio ir įsitikinimų laisvės

Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos žurnalistų sąjungai Lietuvos žiniasklaidai LIETUVOS ŽMOGAUS TEIS...

Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos žurnalistų sąjungai
Lietuvos žiniasklaidai

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR
KITŲ NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ
PAREIŠKIMAS
2015 m. sausio 15 d.
Vilnius

Dėl Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių bei religijos, žodžio ir įsitikinimų laisvės

Demokratinę pasaulio visuomenę sukrėtė barbariškas teroro aktas Paryžiuje, per kurį buvo nužudyti satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo" redakcijos darbuotojai.

Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos nuoširdžiai užjaučia žuvusiųjų artimuosius ir visą prancūzų tautą, solidarizuojasi su demokratine pasaulio visuomene ir pareiškia, kad niekuo negali būti pateisinamas brutalus nusikaltimas prieš įsitikinimų ir žodžio laisvę. Smurtas, kuriuo teroristai mėgina spręsti dėl pažiūrų ir religinių įsitikinimų kylančius konfliktus, yra nusikaltimas žmoniškumui, iššūkis Vakarų civilizacijai ir šimtmečius puoselėtoms Europos vertybėms.

Kartu norime atkreipti dėmesį, kad kai kuriose vakarų Europos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, daugėja mėginimų šią tragediją panaudoti destruktyviems, žmonių supriešinimo tikslams. Raginimai nepaisant įvykusios tragedijos beatodairiškai perspausdinti islamo šventųjų karikatūras, tyčiotis iš religijų simbolių ir niekinti religinius įsitikinimus rodo arba neadekvatų ragintojų tikrovės suvokimą, arba jų negeranoriškus tikslus.

Ypač nerimą kelia Lietuvoje viešose diskusijose nuskambėję patikinimai, kad mūsų valstybei teroro išpuoliai negresia, nes mūsų šalies satyra neva „bedantė". Pasigirdo raginimų žiniasklaidai drąsiau šaipytis iš islamo, judaizmo bei krikščionių religijų simbolių, iš tariamo klerikalizmo, teigiant, kad žodžio ir įsitikinimų laisvė yra aukščiau ir svarbesnė už bet kokius religinius įsitikinimus. Žodžio laisvės vardu viešai kviečiama paminti tikėjimo laisvę, netgi skatinama plėtoti patyčių „kultūrą".

Šias pavojingas diskusijas neatsakingai kursto ir kai kurie Lietuvos politikai, apgailestaujantys, kad Lietuvos teismai jau yra nubaudę keletą menininkų už religinių ar Lietuvos valstybės simbolių išniekinimą, taip neva suvaržydami šventą asmenybės saviraiškos, kūrybos laisvę.

Nežabotos laisvės išpažinėjams dera priminti, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. garantuoja kiekvienam teisę ne tik laisvai reikšti  savo  mintis  ir  įsitikinimus, ten pat nurodoma, kad „naudojimasis  šiomis laisvėmis,  kadangi  tai  susiję  su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų  ar bausmių, [...] kurios demokratinėje visuomenėje  būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar  viešosios tvarkos  interesams, [...] žmonių sveikatai bei moralei, taip  pat  kitų  asmenų  orumui  ar  teisėms  apsaugoti." (Čia ir toliau išryškinta cituojant.)

Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat imperatyviai draudžia bet kokios nesantarvės kurstymą. Joje nurodyta, jog „laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija". „Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai" (26 str.).

Dar daugiau, LR Konstitucija skelbia, kad „žmogaus įsitikinimais [...] negali būti pateisinamas nusikaltimas" (27 str.), kad „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo [...] nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių" (28 str.), kad „draudžiama [...] žeminti (žmogaus) orumą"(21 str.).

 Atkreipiame dėmesį, kad LR Baudžiamasis kodeksas taip pat numato sankcijas už tikslą platinti dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę dėl tautybės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Taip pat už viešą tyčiojimąsi, niekinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę dėl tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (170 str.). Taigi laisvė reikšti savo įsitikinimus, įskaitant ir žodžio laisvę, nėra absoliuti, ir ji privalo būti ribojama, priešingu atveju valstybė negalės ir nepajėgs apsaugoti kitų pamatinių piliečių teisių bei laisvių.

Besąlygiškai smerkdamos teroristų surengtas žudynes satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo" redakcijoje ir bet  kokį smurtą žmonių tarpusavio santykiuose,  Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos kartu pareiškia, kad patyčių „kultūra" yra nesuderinama su demokratinės visuomenės samprata. Nacionalinės ir religinės nesantarvės kurstymas negali tapti žiniasklaidos laisvės siekiamybe. Todėl raginimai satyra ir kitais menkinamais būdais tyčiotis ar šaipytis iš bet kurios religijos simbolių ar žmonių religinių įsitikinimų laikytini savitos formos ekstremizmu, nutaikytu į vertybes, skatinančiu piliečių susipriešinimą, kurstančiu žmonių tarpusavio neapykantą ir keliančiu pavojų ne tik atskirai tikinčiųjų grupei, bet ir visuomenės bei valstybės stabilumui.

Atsižvelgdamos į tai Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos kviečia visus, ypač žiniasklaidos atstovus, susilaikyti nuo nesantarvę kurstančių pareiškimų, gerbti žmonių tikėjimo laisvę ir jų religinius įsitikinimus, jeigu jie nekelia pavojaus visuomenei. Kiekvieno doro žmogaus ir valstybės piliečio pareiga - siekti santarvės su kitais, kurti bei puoselėti harmoningą ir taikų bendrabūvį.

Lietuvos žmogaus teisių  gynimo ir kitos nevyriausybinės organizacijos:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija - Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija - Romualdas Povilaitis
Piliečių gynimo paramos fondas - Stasys Kaušinis
Lietuvos Helsinkio grupė - Stasys Stungurys
Lietuvos aeroklubas - Jonas Mažintas
Asociacija „Vilniui ir tautai" - Saulius Povilaitis
Katalikų tėvų asociacija - Mažvydas Alekna
Lietuvos tėvų forumas - Renaldas Jančiauskas
Lietuvos teisininkų sąjunga „Nuomonės" - Marija Einorienė
Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (NOKT) - Alfonsas Augulis
Jaunimo sambūris "Pro Patria" - Paulius Stonis

PAREIŠKIMUI PRITARIA:

Saulius Arlauskas - teisės filosofas, profesorius;
Antanas Buračas - LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys;
Arimantas Dumčius - LR Seimo narys, gydytojas kardiochirurgas, profesorius, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Garbės pirmininkas;
Povilas  Gylys - LR Seimo narys, ekonomistas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio dalyvis;
Laura Janulevičiūtė - teologė, teisės magistrė;
Vladas  Kančauskas - dailininkas, skulptorius;
Krescencijus Stoškus - filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso ir Nepartinio demokratinio judėjimo tarybos pirmininkas;
Jūratė Markevičienė - kultūros antropologė, paveldosaugininkė,  tarptautinė kultūros paveldo ekspertė -  ICOMOS narė;
Gediminas Merkys - sociologas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras;
Alvydas Pauliukevičius - medicinos mokslų daktaras, profesorius;
Vytautas Radžvilas - filosofas, politologas, vertėjas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras;
Vytautas Rubavičius - rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras;
Alfonsas Vaišvila - teisės filosofas ir teoretikas, M.Romerio universiteto profesorius;
Gytis Vaitkūnas - dailėtyrininkas, kultūrologas;
Mečislovas Zasčiurinskas - LR Seimo narys, ekonomistas.


Nurodytų asmenų pritarimą pareiškimo turiniui tvirtina:
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas                                    Vytautas Budnikas

Susiję

Politika 75672929310393642

Rašyti komentarą

7 komentarai

Pikc rašė...

Atleiskite, bet niekaip nesuprantu, kokia prasmė užjausti "visą prancūzų tautą" dėl neobolševikų lizdo asenizavimo. Vieninteliai nekaltai nukentėję yra tiedu policininkai - bet apie juos niekas nekalba. Psichiškai normaliai visuomenei radikalų lizdų eliminavimas tik į sveikatą išeitų - čia kaip inkštirą išspausti ar pūlinį prapjauti. Bet akivaizdu, kad ta visuomenė nėra psichiškai sveika. Įsivaizduokite, kad kokioje nors Amerikos mokykloje mokiniai ilgai ir nuobodžiai tyčiojosi iš kokio nors keistuolio, kol tas neapsikentęs atsinša šautuvą ir išpleškina pusę klasės. Ir kokios po to daromos išvados? Ogi kad reikia daugiau patyčių - ir visose mokyklose! Ar tai atrodo psichiškai sveikas požiūris? Tai va - su tuo "je suis un imbécile... pardon - charlie" yra LYGIAI ta pati reakcija. Kokia prasmė užjausti taip besielgiančią visuomenę? Jie nusipelno visko, kas jiems atsitiko - ir dar atsitiks.

Anonimiškas rašė...

Mūsų nuomone, reikia užjausti dėl to, kad buvo pasirinktas ne teisinis, o smurtinis kovos būdas. Smurtinis konfliktų sprendimo būdas bet kuriuo atžvilgiu nėra pateisinamas. Kita vertus valstybei nereikėtų leisti, kad iš jos piliečių būtų leidžiama oficialiai tyčiotis. Patyčų laisvė, nėra tikroji žodžio ir įsitikinimų laisvė. Patyčų riba turi tendenciją plėstis: jau galima tyčiotis iš religinių įsitikinimuų, simbolių. Tikėtina, kad ilgainiui bus leidžiama tyčiotis vaikams iš tėvų, stipriesiems iš silpnųjų,sveikiesiems iš suluošintųjų, gyviesiems iš mirusiųjų. Elgesio ribas nustato žmonės. Jie gali jas ir keisti. Tačiau vyki konfliktų prevencija, priešingu atveju visuomenė neturi jokų galimybių išlikti.

Anonimiškas rašė...

Prie šio pareiškimo prisijungia Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga


Bendruomenės pirmininkas Adas Jakubauskas (socialinių mokslų daktaras, MRU docentas)

Anonimiškas rašė...

Prie pareiškimo prisijungia ir Gudų kultūros draugija Lietuvoje

Fiodor Niunka

Pikc rašė...

Suprantu - bet JIE PATYS tą būdą pasirinko, tad klausimas, kiek jie tos užuojautos verti. Jie sąmoningai nusprendė terorizuoti tikinčiuosius (nepriklausomai nuo jų religijos - na, išskyrus žydus, aišku ;) ), ir jie žinojo, kad musulmonai - tai ne krikščionys: jie už srutų pylimą ant to, kas jiems šventa, atsuks ne kitą skruostą, o automato vamzdį. Beje, dėl šito jų VISIŠKAI nesmerkiu - tik jų bėda, kad jie nesugeba preciziškai ir koordinuotai reaguoti. Pvz. tuos du policininkus galima buvo neutralizuoti nežudant, tą raudonųjų lizdą galima buvo asenizuoti visiškai (su "molotovais" jie jau dirbti moka), ir šitą akciją galima buvo derinti su kitomis - sinchroniška keliolikos raudonųjų lizdų asenizacija keliuose miestuose turėtų kur kas didesnį poveikį, negu pavieniai išsišokimai. Na, tikiuosi, jie dar patobulės šioje srityje. :) Naujieji raudonieji iš esmės yra tokie patys gyvuliai, kaip ir senieji - jie mąstyti yra neįgalūs, jie lips ant galvos ir dergs tiek ir tol, kiek ir kol jiems bus leidžiama. Vienintelis "argumentas", kurį jie įstangia suprasti, yra baimė dėl savo egzistencijos. Akivaizdu, kad kol kas šitas veiksnys dar nėra pakankamai stipriai išreikštas, kad tie gyvuliai į jį sureaguotų, Tikiuosi, situacija pasitaisys.

Anonimiškas rašė...

Naujosios gyvūnų rūšies konstravimas gali būti pažengęs taip toli, jog kai kurie vienetai yra ypač pavykę ir jau nebijo net mirti (čia apie tuos iš "Charlie"). Nepamirškim, kad tai Prancūzija - labiausiai sąmonę plaunantis kraštas. Nuo Vandėjos laikų praėjo daugiau kaip 200 metų. Panašiai truko Čingischano azijatinis "poveikis" slavams.

Pikc rašė...

"ir jau nebijo net mirti" - nea - jie tiesiog per buki, kad suprastų savo veiksmų pasekmes. Plius pripratę prie ilgametės nebaudžiamo tyčiojimosi iš krikščionių praktikos - čia jau instinktas ("nieko už tai nebus") pasidarė. Užtat ir elgiasi normaliam žmogui nesuprantamu būdu, kadangi normalūs žmonės įpratę vadovautis protu, o raudonieji gyvuliai vadovaujasi tik instinktais. Kad viena-kitą jų paskerdžia, nėra blogai - blogai, kad ir nekalti žmonės nukenčia.

item