Lietuva nyksta, beglobių nemažėja

Dėl vaikų globos namų pertvarkos diskutuojama jau daug metų. Tik niekas nesprendžia, kuo globos namus pakeisti, kad visiems, pirmiausia - ...


Dėl vaikų globos namų pertvarkos diskutuojama jau daug metų. Tik niekas nesprendžia, kuo globos namus pakeisti, kad visiems, pirmiausia - vaikams, būtų geriau.

Uždaryti negalima, palikti - taip pat

Jau penkeri metai kaip vienas prasčiausių pavyzdžių pateikiami Marijampolės vaikų globos namai „Putinas“. Vieno vaiko išlaikymas šiuose namuose per mėnesį valstybei atsieina 666 eurus (2300 litų). Ir tai ne pabaiga. Į šią sumą neįskaičiuotas 4 aukštų pastato eksploatavimas, šildymas. Viską suskaičiavus, vieno vaiko globai skirta suma „Putine“ gerokai padidėja. Kam šiuose globos namuose augantiems 19-ai vaikų 4 aukštų namas? Iš tikrųjų niekam. Vaikų gyvenimo didžiuliame, apskurusiame pastate nepateisina net argumentas, kad vaikai turi augti prigimtoje aplinkoje, arčiau savo giminių. Marijampolės savivaldybės vaikų „Putino“ globos namuose - tik 3. Kiti iš tolimesnių savivaldybių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir darbo departamento direktorė Ingrida Venciuvienė užtikrino, kad Marijampolės vaikų globos namų ateities klausimas numatomas spręsti gana greitai. Anot ministerijos atstovės, ši vaikų globos įstaiga turėtų būti pertvarkoma Marijampolės savivaldybės bendruomenės socialinėms reikmėms. Taip pat būsią įdarbinti ir dabar čia dirbantys socialiniai darbuotojai.

„Kokių dar ištuštėjusiai Marijampolei reikėtų socialinių įstaigų?“ - teiravomės Marijampolės savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorės Daivos Pankauskienės. Pasak savivaldybės atstovės, dabartinis globos namų pastatas savivaldybei apskritai nereikalingas. „Jeigu reikės rinktis, savo vaikus galime pasiimti bet kada, turime Avikilų globos namus, Kartų namus. Savarankiško gyvenimo namų čia nesirengiame steigti, jau anksčiau sudarėme sutartį su Šakių r. neseniai pradėjusia veikti viešąja įstaiga „Vilties žiedas“. Savivaldybė neketina švaistyti pinigų dėl socialinių būstų ar kitų socialinių įstaigų kūrimo čia. Kiek reikia patalpų savivaldybės socialinėms reikmėms, tiek jų jau turime“, - teigia Marijampolės savivaldybės atstovė.

Norint 4 aukštų namą pritaikyti socialinėms reikmėms, reikėtų dar ir milijoninių investicijų. Nemažai milijonų jau buvo sudėta pertvarkant buvusį internatą globotiniams gyventi.

Marijampolės vaikų globos namai iki reorganizavimo priklausė Marijampolės apskričiai. Apskritis panaikinus, įstaigos atiteko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Valstybinių vaikų globos namų vietoj buvusių 10 dabar likę 7. Iš viso institucinių vaikų globos namų yra 97. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. vaikų globos namuose gyveno 4068 tėvų globos netekę vaikai, 2013 m. - 3827 vaikai. Atitinkamai globos įstaigose (be specialiųjų mokyklų) apgyvendinta 1404 ir 1488 vaikai. Daugiausia globoti perduodama vaikų iš tėvų, ligoninių, šeimynų, net įtėvių šeimų. 2013 m. į globos namus pateko 13 įvaikintų vaikų.

Įtėviams išimčių nėra

Lietuvoje dabar yra 52 šeimynos, kuriose šeimyninėje aplinkoje globojami 409 vaikai. Anot Šeimynų asociacijos vadovės Ritos Ilgūnienės, šeimynos yra pažangesnė ir mažiau valstybei kainuojanti globos forma. „Idealiausia būtų, jeigu globotinius šeimos įsivaikintų ir augintų kaip savo vaikus“, - teigia asociacijos vadovė. Šnekos, kad įvaikinimą reikia skatinti pinigine parama, anot R.Ilgūnienės, net ir teisiškai nepagrįstos. „Savo ar įvaikintus vaikus auginančios šeimos yra lygiavertės. Kas nori turėti vaikų, tas juos įvaikina“, - įsitikinusi Šeimynų atstovė.


Įvaikinimas nesanti tokia paprasta procedūra. Norintys globoti vaikus įtėviai turi baigti kursus, pereiti atranką. Įvaikintojai dažniausiai pageidauja iki trejų metų sveikų vaikų. Kur kas mažiau jų ryžtasi prisiimti atsakomybę už 2 ar daugiau vienos šeimos vaikų. Užsieniečiams leidžiama įvaikinti vaikus, kurių lietuviai nesiryžta priimti. Tai dažniausiai būna vaikai, turintys įvairių negalių, ar tiesiog didesnis būrelis vienos šeimos vaikų.

„Sunku patikėti, kad, mažėjant gyventojų, globojamų vaikų skaičius mažai keičiasi. Kodėl niekas apie tai nekalba?“ - stebisi R.Ilgūnienė. Socialinės rizikos šeimų 2012 m. buvo 10,4 tūkst., 2013 m. - 20,7 tūkst. Per metus tėvų globos neteko atitinkamai 2055 ir 2112 vaikų.




Susiję

Šeimos politika 5825332257318668424
item