Ivar Raig. Euras – ne ekonominė, bet politinė priemonė didesnei integracijai

Šiandien paskutinė diena, kai lietuviai prekybos vietose dar gali atsiskaityti litais. Nacionalinė...


Šiandien paskutinė diena, kai lietuviai prekybos vietose dar gali atsiskaityti litais. Nacionalinės valiutos laidojimo išvakarėse apie eurą ir jo naudą „Vakaro žinios“ šnekėjosi su Talino universiteto profesoriumi, 1996-2001 m. ėjusiu Estijos užsienio reikalų ministro pareigas, taip pat buvusiu šios šalies parlamento nariu ekonomikos mokslų daktaru Ivaru Raigu.

- Estija jau ketverius metus euro zonos narė, o šiemet prie šios valiutos sąjungos prisijungė ir Lietuva. Kaip manote, ar narystė euro zonoje buvo Baltijos šalių laimėjimas, o gal labiau klaida?

- Mes negalime išpranašauti tikslios euro ateities, todėl kol kas galiu pasakyti tik tai, kad tai kartu ir pasisekimas, ir klaida. Euro klausimas yra gana kontroversiškas. Ši valiuta mums ir jums turi tiek pliusų, tiek minusų. Euras tapo silpnesnis, tačiau jis vis tiek duoda daugiau stabilumo. O negatyvus aspektas tas, kad dėl euro kainos tikrai pakils. Supraskite, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuvoje pajamų lygis, pensijų dydis yra daug žemesnis, todėl kainų augimas tikrai bus labai jaučiamas. O patirtis rodo, kad skirtingų euro zonos šalių kainos gana greitai panašėja.

- Tai kokia Estijos patirtis? Ar įvedus eurą maisto ir paslaugų kainos jūsų šalyje pakilo?

- Taip, žinoma, kad pakilo. Tą parodė ir statistika, tiesa, tikslių skaičių dabar negalėčiau pasakyti, nes tai labiau klausimas statistikams.

Mes įstojome į vieną ekonominę zoną, kurią saisto tie patys įstatymai, taisyklės. Kainos euro zonoje yra linkusios panašėti, o, kaip ir sakiau, kai kainų lygis ir pajamų lygis žemas, tai jaučiasi labiau. Galime paliesti ir kitus aspektus, kurie labai svarbūs. Euras pinga kitų valiutų atžvilgiu, o tai reiškia, kad mano minėtas stabilumas nėra toks jau stiprus, kaip buvo. Euro zonai paaukojome savo ekonominį savarankiškumą. Kaip ir Estija, jūs tapote labiau priklausomi nuo Europos ekonomikos politikos ir bankų politikos.

Verta priminti ir Nobelio ekonomikos premijos laureato Roberto Mundelio (Robert Mundell) (laikomo euro tėvu - red. past.) optimalios valiutos zonos teoriją, kurioje kaip viena iš bendros valiutos sąlygų yra įvardijamas panašus ekonominis ciklas, vystymosi lygis, mažai besiskirianti ekonomikos struktūra. Tačiau argi Lietuva yra panašiame lygmenyje su Vokietija ir kitomis senosiomis Vakarų Europos šalimis? Lietuva ir Estija dar turi augti ir augti, kad pasivytų tas šalis... Gyventojų pajamų atotrūkis yra dar labai didelis.

Aš darau prielaidą, kad euro zona jau nebėra optimalios valiutos zona po tokio jos išsiplėtimo. Šalių ekonominio augimo skirtumai ją daro tik dar silpnesnę.

Mes susidūrėme su tuo, kad privalome mokėti Graikijos skolas. Dabar jas mokėsite ir jūs. Jūs jau nebesate išimtis. O įmokos į Europos stabilumo mechanizmą - dideli pinigai. Kiek žinau, jūsų vidutinė pensija yra daugiau nei 240 eurų, o Graikijoje ji - apie 900 eurų, taigi tris kartus didesnė. Ir Lietuva dabar turės solidarizuotis su graikų pensininkais.

- Ar, praėjus ketveriems metams po euro įvedimo, Estijos žmonės patenkinti nauja valiuta? Kokius pranašumus pajutote?

- Na, kaip ir minėjau, pranašumas yra tas santykinis stabilumas. O kitas - patogumas, kai nebereikia keisti valiutos ir mokėti mokesčio už jos keitimą.

Užsienio investuotojams iš euro zonos šalių irgi patogu, kai nebereikia keisti valiutos ir galbūt jie jaučiasi saugesni dėl valiutų kursų svyravimo rizikos. Bet tai viskas. O tai, kad euras silpsta, nėra gerai eksportuotojams, įmonėms, nes kai kam tai pridarys nuostolių.

Suprantate, euras savaime nėra priemonė ekonomikai augti. Tai labiau politinė priemonė. Ir euro idėja yra politinė, paremta didesnės integracijos noru. Pastaruoju metu, pasižiūrėję į tai, kas dedasi kai kuriose ES šalyse, galime matyti, kad Bendrijos narių gyventojai jau nenori didesnės integracijos. To nori politinis elitas. Galime prisiminti, kad štai Švedijoje ir kitose ES šalyse euro įvedimo klausimas buvo sprendžiamas referendumu.

Kiek žinau, Lietuvoje irgi buvo keliama referendumo idėja, bet jūsų politiniai lyderiai, politinis elitas labai išsigando, kad šis klausimas bus sprendžiamas tokiu būdu, nes didesnė jūsų gyventojų dalis eurui nepritarė. Tokia pat situacija buvo ir Estijoje. Tai buvo labiau politinis projektas, o ekonominiai dalykai tapo antraeiliai.

- Ar Estijoje po euro buvo jaučiamas užsienio investicijų augimas?

- Tai, kas sakoma oficialiai, - kad euras turėjo labai didelę įtaką investicijų augimui, - yra propaganda. Mes nematome tokio milžiniško augimo. Lygiai taip pat kaip kažkas čia investavo, taip ir kažkas išsikėlė, pabėgo. Pats euras savaime negarantuoja, kad bus investuojama į vieną ar kitą šalį. Juk euro zonos šalis dėl investuotojo konkuruoja ir su kitomis euro zonos šalimis.

Pagalvokite: kam kokiai nors įmonei investuoti į Lietuvą ar Estiją, jei ji gali investuoti Vokietijoje, kuri irgi turi eurą, o tam tikros sąlygos ten atrodo palankesnės.

- Kaip ir minėjote, euras silpsta, valiutos kursas dolerio atžvilgiu krinta. Girdisi įvairių spekuliacijų ir dėl Graikijos, kuriai prognozuojamas net pasitraukimas iš bendros valiutos sąjungos. Kokią euro zonos ateitį prognozuojate jūs?

- Aš manau, kad dabartinė situacija leidžia susimąstyti apie blogus scenarijus. Neatmetu galimybės, kad šalys, kurios nesilaiko finansinės drausmės ir kurių ekonomika yra labai nusilpusi, gali palikti euro zoną. Aš neatmetu ir tokio dalyko, kad euro zona galų gale pasidalys į dvi dalis, kad susiformuos dviejų lygių euro zona. Kad bus stipriųjų, finansiškai drausmingų ir augančių valstybių euro zona, silpnųjų.

***

Faktai

Oficialios statistikos duomenimis, Estijai įvedus eurą 2011 m., tais metais infliacija siekė 5,1 proc. ir buvo viena didžiausių ES. Didžiausią poveikį vartojimo kainoms darė 9,7 proc. brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 6,2 proc. - elektra, šildymas ir 12,2 proc. brangesnis kuras.

2011 m., palyginti su 2010 m., Estijos eksportas einamosiomis kainomis padidėjo 37 proc.


Politikai atšventė lito pabaigą

Vakar sostinėje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, surengtas oficialus renginys euro įvedimui paminėti. Kaip ir įprasta, į nacionalinės valiutos laidotuves suvažiavo visas ES elitas.

Vyriausybės vadovo kvietimu į Lietuvą taip pat atvyko Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis ir kiti aukšti euro zonos šalių bei ES institucijų atstovai.

Premjeras Algirdas Butkevičius, susitikęs su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju, atsakingu už euro ir socialinio dialogo klausimus, V.Dombrovskiu, pristatė euro įvedimo procesą Lietuvoje, aptarė EK pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean Claude Juncker) siūlomą investicijų planą Europai ir kalbėjosi apie ES ekonominio augimo perspektyvas.Premjeras susitikime teigė, kad euro įvedimas šalyje klostosi sklandžiai ir pagal planą, kol kas didesnių nesklandumų išvengta. Be to, Vyriausybės vadovas tikino, kad atsiranda vis daugiau naujosios šalies valiutos šalininkų - esą naujausi tyrimai rodo, jog euro rėmėjų gretos padidėjo iki 63 proc., lyginant su 41 proc. praėjusių metų pavasarį.


Susiję straipsniai

Ivar Raig 4021095700325849185

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item