Gediminas Navaitis. Švedų filmukas – tai tam tikrų „vertybių“ ugdymas

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotrauka Socialiniame tinkle plinta švedų filmukas „ Snoppen och Snippa...


Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotrauka
Socialiniame tinkle plinta švedų filmukas „Snoppen och Snippan“ apie suaugusiuosius, jame ne tik girdisi dainelė apie „dideliu greičiu ateinantį penį“ ir „šaunią vaginą“, lytiniai organai čia vaizduojami tarsi „herojai“. 

Net liberaliojoje Švedijoje žmonės piktinasi tokia vaikų švietimo priemone. Kieno tikroji pareiga šviesti vaikus apie lytiškumą ir kas nutinka, kai informacija apie tai pateikiama kaip esminė, klausėme psichologo-seksologo Gedimino Navaičio.

- Ar viešojoje erdvėje, ugdymo įstaigose ankstyvoje vaikystėje pateikiama informacija apie lytiškumą nepadaro žalos vaikų psichikai ir jų vertybių formavimuisi?

- Lytiškumo samprata, kas yra tikras vyras, tikra moteris, susijusi su kultūra. Visiems suprantama, kad mes negalime sekti kokios nors Afrikos šalies pavyzdžiu ugdydami vyriškumą ar moteriškumą. Tačiau kažkodėl kai kurios Europos šalys atrodo kaip sektinas pavyzdys. Perimama turi būti tik tai, kas naudinga vaikams, paaugliams ir jaunimui, ir tai turi būti pritaikyta prie Lietuvos kultūros.

Akivaizdu, kad minėtasis filmukas nėra pritaikytas Lietuvos kultūrai. Tačiau mes su tokiais atvejais susidursime vis dažniau. Vargu ar galima ugdyti vaikus neatsižvelgiant į tėvų pageidavimus. Tėvų pasirinkimas, kaip ugdyti vaiką, yra kur kas svarbesnis. Labai dažnai matau, kad idėja apie švietimą pridengiamos vertybinės nuostatos.

- Kada vaikams reikia pradėti aiškinti apie lytiškumą?

- Kai vaikas domisi. Trejų metų vaikui jau aiškinama apie pagarbą moterims, - tai jau pirmas žingsnis į lytinį ugdymą. Dėl ko kyla diskusijos? Nes iš užsienio ateina informacija, kai akcentai sudėlioti informacijos sferoje, o ne vertybių ugdymo sferoje.

Informacija turi būti pateikiama pagal vaiko interesus ir susidomėjimą. Pradinukai jau pradeda domėtis, iš kur atsiranda vaikai. Vėlgi pasikartosiu, kad pirmiausia reikia užsiimti ne informacija, o formuoti vertybes. Formuojant vertybes ateis laikas ir informacijai. Kodėl, pavyzdžiui, darželinukui siūloma aiškinti lytinių organų sandarą. Aš paklausčiau, kodėl tada lytiniams organams reikia teikti pirmenybę, ar siūloma aiškinti ir apie kepenų, plaučių, kraujotakos sandarą? Jei tik apie lytinius organus, iš karto tampa aišku, kad čia susiduriame su kitos vertybės pasiūlymu.

- Lietuvoje būta atvejų, kai berniukams darželyje pasiūlyta panešioti suknelę, kitaip tariant, ateina ir socialinės lyties idėjos.

- Tai nėra vienkartinis veiksmas, tai yra tam tikrų „vertybių“ ugdymas. Užbaigiant mintį: tai gal visgi tėvas ir motina turi pasakyti, kokios nuostatos lytiškumo atžvilgiu jie nori laikytis, o ne, pavyzdžiui, darželio auklėtoja ar mokytoja nuspręstų, kad dabar gyvensime kaip Švedija.

- Ar, pavyzdžiui, minėtas švedų filmukas vaikams dalies jų nepaskatins perdėtai domėtis lytiškumu, seksu, ar tokios ir panašios „švietimo“ priemonės vaikystėje vėliau, jau suaugus, neves seksualinių nusikaltimų link?

- Vienas filmukas padarinių negali sukelti, tačiau paprastai vienu veiksmu nėra apsiribojama. Jeigu pirmiausia eina vertybės, jas atitinkanti informacija, informacijos pateikimas atsižvelgiant į vaiko amžių ir tėvų pageidavimus, ir staiga šioje sistemoje atsiranda vienas filmukas, tokiu atveju apie jį nė nekalbėtume, nes jis būtų tik detalė, neįsikomponuojanti į visumą. Bet šiuo atveju kalbame apie bandymą pakeisti visumą.


Susiję straipsniai

Ugdymo politika 8628435810225819930

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2015-01-17 01:16

    Nestebina. Švedijoje laidą vaikams veda ne teta Beta, o kakutis ir siusiukas, pas juos lankosi kūno dalys, pvz užpakalis. Laidos pabaigoje visi bezda. Tai net nežinau apie kokį ugdymą, kultūrą ir vertybes dar gali eiti kalba.
    https://www.youtube.com/watch?v=QOyQ9fXEWLQ

    AtsakytiPanaikinti
  2. "pirmiausia reikia užsiimti ne informacija, o formuoti vertybes"

    Auksiniai žodžiai.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item