Šeši patarimai sėkmingai kovai už gyvybės kultūrą

Pats svarbiausias dalykas skleidžiant gyvybės kultūrą yra nuolatinė kova formuojant viešąją nuomonę. JAV, kur pačios stambiausios visuome...

Pats svarbiausias dalykas skleidžiant gyvybės kultūrą yra nuolatinė kova formuojant viešąją nuomonę. JAV, kur pačios stambiausios visuomenės informavimo priemonės akivaizdžiai remia aborto liberalizavimą, judėjimai už gyvybę sugeba palaikyti gyvą socialinį dialogą ir turi gana didelės įtakos formuojant viešąją nuomonę. Pagal 2013 m. gegužės mėn. Gallup tyrimus, nors dauguma JAV visuomenės informavimo priemonių yra pro-choice (liet. už pasirinkimą, už abortą), 48% amerikiečių laiko save pro-life (liet. už gyvybę), o abortą palaiko 45% amerikiečių.

Maria Martinez Orbegozo, stambaus Cultura de la Vida (liet. Gyvybės kultūra) projekto vadovė, turinti didelę patirtį dirbant su JAV ir Ispanijos judėjimais už gyvybę, Pamplonoje (Ispanija) vykusiame Šeimos ir gyvybės koliokviume išsakė savo mintis, kaip sėkmingiau kovoti puoselėjant gyvybės kultūrą.

Kalbant apie visuomenės informavimo priemonių įtaką viešajai nuomonei, reikia nepamiršti, kad šios priemonės yra tuo pačiu metu ir visuomenės atspindys, ir jos transformavimo priemonė. Maria Martinez atkreipia dėmesį, kad svarbu palaikyti atvirą dialogą naudojantis ne tik tradicinėmis priemonėmis (spauda, radiju ir televizija), kurios pastaruoju metu praranda svarbą, be to, gana dažnai stengiasi ir sugeba nutylėti „nepatogias” tiesas, bet ir internetu.

Turėdama omenyje, kad abortas Vakarų visuomenėje jau nebėra tabu ir remdamasi savo patirtimi dalyvaujant įvairių kampanijų veikloje, Maria Martinez  pateikia šiuos patarimus, kaip efektyviau prisidėti prie gyvybės kultūros kūrimo. 

Pozityvi komunikacija

Remiantis moterų, kurios norėjo pasidaryti abortą, apklausų duomenimis, buvo pastebėta, kad sėkmingesnės yra tos kampanijos, kurių centre yra pati moteris ir motinystė kaip kažkas pozityvaus, kurios šviesiai pristato merginų, nusprendusių nesidaryti aborto ir išnešioti savo kūdikius, pavyzdžius. Tuo tarpu, kampanijos, kuriose stengiamasi pateikti kuo daugiau negatyvios informacijos (pavyzdžiui, abortuotų embrionų nuotraukas) dažniausiai tiesiog sukelia atstumiančią reakciją ir neviltį. Pozityvi žinia teikia viltį ir skatina prisidėti prie tos šviesios žinios. Tos demonstracijos, kuriose matyti daugiau džiaugsmo ir laimingų šeimų yra tarsi priešprieša radikalių feminisčių protestams, kuriuose neretai girdimi įžeidinėjimai, rodomi nepadorūs gestai.

Suprasti nėščios moters situaciją

Reikia pripažinti, kad vis dar daroma per mažai dėl moterų, kurios atsiduria sunkioje situacijoje. Abortas tokiais atvejais joms atrodo kaip greita išeitis iš sunkios padėties, ypač jei nėštumas yra išprievartavimo pasekmė arba jei su juo susiduriama skurdo, nepritekliaus akivaizdoje. Net ir Popiežius Pranciškus apaštališkajame paraginime „Evangelijos džiaugsmas” skatina susimąstyti: „Kas gali būti nesupratingas tokioms skausmingoms situacijoms?“

Motina, kuriai abortas yra vienintelė išeitis, nėra tiesiog motina, kuri nori nužudyti savo vaiką. Tai yra motina, kuri turi daug problemų. Maria Martinez, remdamasi Niujorko organizacijos Expectant Mother Care patirtimi, atkreipia dėmesį, kad nutraukti nėštumą norinčios moterys dažniausiai susiduria su dideliais sunkumais: dažniausiai joms stinga ekonominių išteklių, nemažai patiria savo antrosios pusės ar giminaičių spaudimą. Tik įsijautus į nėščios moters vaidmenį galima suvokti, kad abortas yra ne tiek norima priemonė, kiek neretai vienintelė ir prieinamiausia visuomenės siūloma priemonė. Taigi yra itin svarbu šalia akcijų „už gyvybę“ kurti ir kitokio pobūdžio akcijas ir asociacijas, kurios teiktų moterims realią pagalbą ir padėtų pamatyti, jog norint galima rasti ir geresnių išeičių. Tam galima remtis Ispanijoje ir JAV plačiai veikiančių organizacijų, tokių kaip Red Madre, Maternity ONG, Centro Materno-Infantil Ave María, Proyecto Angel, patirtimi.

Moteris – aborto auka

Nors dažniausiai kampanijose prieš abortą didžiausias dėmesys sutelkiamas į negimusįjį (ir tai yra nepaneigiamai svarbu, kadangi būtent vaikas yra tiesioginė aborto auka), nereikia pamiršti, kad aborto atveju antroji auka yra pati motina, kuri pati kelia pavojų savo psichinei ir fizinei sveikatai bei gyvybei. Nuo tada, kai abortas tapo legalus daugelyje Europos šalių, galime rasti nesuskaičiuojamą gausybę pavyzdžių moterų, kurios patyrė gilias poabortines traumas. Jų reali patirtis yra geriausia pamoka apie tai, kaip aborto legalizavimas žaloja moterį ir visuomenę. Be teismo ir supratingai išklausytos šių moterų istorijos yra gyvas liudijimas, kad tai, ką bandoma parduoti kaip moters teisę išties yra tiesiog legalus ir tik sąlygiškai savanoriškas prievartos prieš moterį aktas.

Nepamiršti mokslinių argumentų

Kovoje už gyvybės kultūrą mokslas ir technika yra vienas iš geriausių sąjungininkų. Būtent šio dešimtmečio embriologijos tyrimų duomenys ir naujausios technologijos atskleidžia vis aiškesnius ir įtaigesnius duomenis apie tai, kas vyksta besilaukiančios moters įsčiose. Maria Martinez pateikė pavyzdį, kad neretai besilaukiančios ir abortą pasidaryti norinčios moterys per ultragarso tyrimus pamačiusios savo įsčiose nešiojamo vaikelio nuotraukas pakeisdavo nuomonę ir nuspręsdavo tęsti nėštumą. Nors gali atrodyti keista, tačiau tik tada jos realiai suvokdavo po širdimi nešiojančios žmogaus gyvybę. Judėjimai už gyvybę tiesiog privalo sugebėti duoti aiškius mokslinius atsakymus, susijusius su gyvybės pradžios tema.

Išlaikyti vienybę tarp organizacijų ir judėjimų

Vienos irš JAV Planuotos tėvystės klinikų direktorė Abby Johnson, kuri tam tikru savo gyvenimo momentu suprato savo įsitikinimus esant klaidingus ir perėjo į kovotojų „už gyvybę“ pusę, atkreipia dėmesį, kad aborto šalininkai dažniausiai labai efektyviai dirba ir stengiasi išlaikyti vienybę. Juos siejantis bendras tikslas - kuo labiau liberalizuoti aborto politiką – yra pakankamas akstinas vengiant tuščių diskusijų tarpusavyje. Nors atskirose šalyse yra nemažai aborto priešininkų, pastebima, kad jiems trūksta vieningumo ir solidarumo, ėjimo išvien. Labai svarbu, kad visos prieš abortą kovojančios organizacijos, nepaisant jų kilmės ir pobūdžio (religinio, socialinio, politinio ir t.t.) mokėtų vienytis kovoje dėl bendro tikslo.

Diskusijos centras turi būti šeima ir žmogus, o ne vien religija

Reikia įsisąmoninti, kad kalbant apie abortą nėra būtina remtis religiniais argumentais. Svarbu suprasti, kad kovoje už gyvybės apsaugą galima rasti itin daug mokslinių ir filosofinių argumentų. Jų yra pakankamai ir universalių. Būtent šių argumentų neišmanymas dažniausiai tampa priežastimi, kodėl aborto šalininkai ar neapsisprendusieji dėl aborto, už gyvybę kovojantiesiems lengvai prilipdo religinių fanatikų etiketes. Gyvybės gynimo svarba turi būti suprantama kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo jo religijos. Pavyzdžiui, JAV aborto klausimas suvienija daugybę skirtingas pažiūras turinčių žmonių. Štai tarp organizacijų, ginančių gyvybę, galima atrasti tokius pavadinimus: „Ateistai už gyvybę“, „Feministės už gyvybę“, „Gėjų ir lesbiečių sąjunga už gyvybę“

Išversta ir parengta pagal Aceprensa.com 


Susiję

Skaitiniai 3148447611198317837
item