Judėjimas už šeimą Prancūzijoje: ne vien katalikai

Neretai, kalbant apie šeimą ir šeimos politiką, apie homoseksualių asmenų santuokų klausimą, galima išgirsti abstrakčią frazę, kad visoje ...


Neretai, kalbant apie šeimą ir šeimos politiką, apie homoseksualių asmenų santuokų klausimą, galima išgirsti abstrakčią frazę, kad visoje Europoje tai jau seniai išspręstas klausimas, niekam abejonių nekelianti ir universali vertybė, kuriai priešinamasi tik kultūriškai atsilikusiuose pakraščiuose.

Tačiau pakanka greito žvilgsnio, kad pamatytume, jog tokie pareiškimai visai neatitinka tikrovės. Šiuo metu homoseksualių asmenų santuokas galima sudaryti 11 Europos Sąjungos šalių iš 27, jei įskaičiuosime ir Liuksemburgą, kuriame tai įteisinta nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Šešiose iš valstybių tokios santuokos įteisintos visai neseniai, per pastaruosius kelerius metus, nuo 2010-ųjų. Prancūzijoje homoseksualios santuokos buvo įteisintos 2013-ųjų gegužę, o Jungtinėje Karalystėje nuo 2014-ųjų kovo. Taip pat, pažvelgus į tai, kaip homoseksualių asmenų santuokų ir kitų su ja susijusių normų įteisinimas buvo pasiektas, matome, kad jos vyko, pasak kurių, tikro antropologinio karo kontekste, parlamentams ir vyriausybėms priimant sprendimus, kuriems, kaip rodo apklausos, nepritarė didžiuliai jų piliečių skaičiai, kartais daugiau nei pusė. Šis nepritarimas įgijo konkretesnes formas šimtuose būrelių, ratelių, organizacijų ir asociacijų.

Prancūzijos atveju tai judėjimas „Manif pour tous“, „Manifestas visiems“, gimęs 2012 metais kaip pasipriešinimas „santuokos visiems“ projektui ir surišęs mažesnes grupes. Jis surengė didžiausias viešas manifestacijas per pastaruosius dvidešimt metų visoje Prancūzijoje, pradedant nuo Paryžiaus, kuriose dalyvavo milijonai žmonių. Tarp šio judėjimo pagrindinių veidų ir lyderių rasime įvairiausių pasaulėžiūrų žmonių: kairiųjų ir dešiniųjų, katalikų, protestantų, žydų, musulmonų ir netikinčių, heteroseksualų ir homoseksualų.

Apie judėjimą pasakoja vienas iš „katalikiško sparno“ atstovų Tugdual Derville, iš Bretanės, kuris lankėsi Romoje lapkričio mėnesį, dalyvavo tarpreliginėje konferencijoje „Humanum“ Vatikane apie moters ir vyro papildomumą, ir suteikė interviu portalui „rossoporpora.org“.

„Manif pour tous“ judėjimas, pasak Derville, toli peržengė visų tų, kuriuos galima pavadinti įkvėpėjais, organizatoriais ar aktyvistais, lūkesčius. Tai socialinis judėjimas, mobilizavęs gilumines tautos jėgas. Jis pasižymi trimis tikrų visuomeninių judėjimų savybėmis: spontaniškumu, anarchija ir fermentu. Spontaniškumu, nes žmones prie jo prisideda savaime, pritardami jo pagrindiniam siekiui. Anarchija – daugiapoliškumo prasme. Nėra vieno asmens ar vienos jėgos, kuri galėtų suvaldyti visą judėjimą. Ir fermentu: judėjime nuolatos fermentuojasi daugybė iniciatyvų, kurios sužydi, nuvysta, vėl sužydi. Gana stebėtina tai, kad turėdamas daug veidų ir lyderių, judėjimas nesuskilo ir veikia po ta pačia vėliava: dėka vienų nusižeminimo, dėka kitų autoriteto ir visų atsidavimo vienam siekiui. Pavyko išvengti „kovos tarp narcizų“.

Koks tas siekis? Santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, geriausios vaikams, apgynimas. Daug kas, pasak Derville, rėmė homoseksualių asmenų santuoką visai nesuvokdamas jos platesnių pasekmių – antropologinio sukeitimo, vykdomo per „gender“ ideologijos primetimą, tėvo arba mamos atėmimo iš vaiko. Daugumai atrodė, kad tai tiesiog „mažumos mažumoje“ klausimas: suteikti galimybę tai homoseksualių asmenų mažumos mažumai, kuri nori tuoktis. Todėl „Manif pour tous“ organizavo akcijas, kuriose perdavė paprastą žinią: išsireiškimai apie „dvi mamas“ ar „du tėvelius“ yra, antropologine prasme, paprasčiausias melas, nes kiekvienas vaikas gimsta iš lytinio skirtingumo. Ir šis lytinis skirtingumas yra labai svarbus vaiko vystimuisi, be atramos „motinystėje“ ir „tėvystėje“ vaikas iš tiesų nuskurdinamas. Santuoka apima lytinį skirtingumą, kurio matmenys yra ne vien biologiniai. Homoseksualų santuoka, remiama „gender“ ideologijos, tai pradėjo iškraipyti ar paprasčiausiai neigti. Daug žmonių savo sąžinėse pajuto, kad negali su tuo sutikti ir nenori apie tai tylėti.

Būtent ši reali patirtis, tikrovės patirtis yra pamatinė priežastis, dėl kurios į judėjimą įsiliejo tiek daug žmonių, kurie kitais klausimais - politikos ar religijos – gal būt priklauso skirtingoms, net priešingoms stovykloms. Todėl „Manif pour tous“ nėra katalikiškas, bet visuomeninis judėjimas, kuriame katalikai yra viena iš sudedamųjų dalių. Tiesa, kad didele dalimi judėjimas gimė krikščioniškose grupelėse, tačiau jis nėra konfesinis ir jo nenorima, nesiekiama tokiu padaryti. Dar toliau nuo tikrovės svarstymai tų, kurie „manifestą visiems“ vaizdavo, kaip katalikų hierarchų surengtą sąmokslą prieš valdžią ir visuomenę. Taip, hierarchai rėmė judėjimo iniciatyvas, bet, vėlgi kaip vieni tarp daugelio.

Tai sukėlė krizę vyriausybėje, kuri, pastebėjo Derville, stengėsi nuvertinti, pažeminti, ignoruoti ir nurašyti judėjimą kaip kelių katalikų fundamentalistų triukšmą, padedama liberalaus ir kairiojo kultūrinio elito bei tam tikros žiniasklaidos. Jie visi liko nustėrę, kai pamatė kaip daug ir kokių įvairių prancūzų įsiliejo į judėjimą, kokia jo energija. Dar daugiau – jų panieka ir tyčinis ignoravimas sužadino priešingą efektą: žmonės užsirūstino ir dar labiau susivienijo bei įsitraukė į judėjimo iniciatyvas, priešiškoje aplinkoje išmoko greitai reaguoti, argumentuoti, organizuotis. Čia itin pasitarnavo socialiniai tinklai ir interneto forumai, tapę kanalais tų žinių ir minčių, kurias norėjo cenzūruoti kai kuri didžioji žiniasklaida.

Homoseksualų santuokos įteisinimas kai kuriuos nuvylė, jie nuleido rankas, bet paties judėjimo neišsklaidė, neišgąsdino, jis nukreipė savo dėmesį ir energiją į kitus projektus, kuriais norima, pavyzdžiui, įteisinti vaiko išnešiojimą homoseksualų poroms. Kai kurie nekantrauja ir nori betarpiškų politinių rezultatų, tačiau, pasak Tugdual Derville, kantrybės reikia: judėjimas tapo dirva, kurioje buvo pasodinta ir kurioje neabejotinai subręs daug ateities kultūrinių ir politinių pašaukimų. 

http://lt.radiovaticana.va/news/2014/12/29/jud%C4%97jimas_u%C5%BE_%C5%A1eim%C4%85_pranc%C5%ABzijoje:_ne_vien_katalikai/lit-842136

Susiję

Pasaulis 500336721228556603
item