Valdemaras Katkus. Europos Komisija apskaičiuojant BVP įtraukia ir šešėlinę ekonomiką

Per dvi savaites visos suinteresuotos ES institucijos turi susitarti dėl Bendrijos biudžeto dydžio...


Per dvi savaites visos suinteresuotos ES institucijos turi susitarti dėl Bendrijos biudžeto dydžio, tačiau jau dabar paaiškėjo gana pikantiškų ir skandalingų dalykų. Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru ekonomistu Valdemaru Katkumi.


- Prancūzijai ir Italijai Briuselis išsiuntinėjo „konfidencialius“ laiškus dėl šalių biudžeto problemų. Kokia tikimybė, kad šių šalių biudžetų Europos Komisija nepatvirtins? Ką tai pakeistų?

- Nuo 2013 m., kai įsigaliojo naujas susitarimas, kuris vadinasi Euro zonos stabilumo ir augimo paktas, pirmą kartą Europos Komisijai buvo suteiktos papildomos galios, kad būtų vykdoma koordinacija tarp įvairių valstybių finansų ministerijų veiklų. Kaip tik EK nuo šiol turi tokią galimybę peržiūrėti biudžetus ir nusiųsti drausminančius laiškus šalims, kurios nesilaiko šito susitarimo ir viršija 3 proc. BVP biudžeto deficitą. Taigi, tos šalys - Prancūzija ir Italija - arba turi pataisyti, arba joms už tai bus skiriamos baudos. Būtent užvakar vakare tiek prancūzai, tiek italai pasakė, kad jie savo biudžetus taisys tam, kad atitiktų EK reikalavimus. Prancūzai pasakė, kad nupjaus 3,5 mlrd. eurų nuo savo biudžeto, o italai nukirps 4,5 mlrd. eurų. Tokiu būdu jie galvoja, kad patenkins EK reikalavimus neviršyti 3 proc. BVP biudžeto deficito. Taip šita problema teoriškai turi būti išspręsta.

- Iš kur atsirado tie mistiniai skaičiai reikalavimuose - ne daugiau kaip 3 proc. BVP biudžeto deficito? Pagal kokias metodikas tie procentai apskaičiuoti?

- Šiaip tai yra anekdotinis ir skandalingas atvejis. Maždaug prieš 35 metus tuometinis Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas (Francois Mitterrand) paskambino finansų ministrui ir paprašė, jog tas per keletą valandų jam sugalvotų kokią nors paprastą taisyklę, kad jis galėtų apsiginti nuo kitų ministrų, kurie nuolat iš jo kaulija kuo daugiau pinigų savo kuruojamoms sritims. Tada vienas Finansų ministerijos valdininkas per keletą valandų ir sugalvojo tą taisyklę, kad biudžeto deficitas esą neturi viršyti tų 3 proc. BVP. Noriu akcentuoti, kad tai yra visiškai iš piršto laužtas skaičius, jokiais skaičiavimais nepagrįstas, tiesiog atsiradęs tam, kad būtų apsiginta nuo pinigų kaulytojų... Maža to, šis skaičius įtvirtintas ir Euro zonos stabilumo ir augimo pakte.

- Ar tik tos dvi šalys - Italija ir Prancūzija - dabar kaip probleminės yra priverstos koreguoti savo biudžetus?

- Yra ir daugiau šalių, kurioms tokie laiškai nebuvo išsiuntinėti. Pavyzdžiui, Suomija, Malta, Slovėnija ir Austrija. Jos į šitą juodąjį sąrašą nepateko greičiausiai dėl vieno dalyko. Kaip tik šių metų spalio mėnesį įsigalioja naujos apskaitos taisyklės, pagal kurias bus apskaičiuojamas BVP, o tai yra labai svarbu, nes būtent nuo šalių BVP nuskaičiuojamas maždaug 1 proc. į bendrą Europos biudžetą. Pagal tas naujas taisykles investicijos į kariuomenę, inovacijas ir įvairius tyrimus pripažįstamos kaip turtas, lygiai taip pat kaip ir infrastruktūra - keliai ar geležinkeliai. Tačiau nuo šiol prie BVP - dėmesio - pridedama didelė dalis šešėlinės ekonomikos, įtraukiama prostitucija ir kitos iš nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos. Tokiu būdu bendras ES ekonominis ūkis, perskaičiavus nuo 2010 iki 2013 m., padidėja 2,5 proc. Būtent dėl tokių naujų apskaitos gudrybių tos minėtos euro zonos šalys neviršijo tų 3 proc. ir tik Italija su Prancūzija šiek tiek viršijo... Toks žongliravimas skaičiais ir sudaro Europos ekonomikos „stebuklą“.

- Vadinasi, Italijoje ir Prancūzijoje prostitucijos verslas išgyvena didelį nuosmukį... Tačiau prisiminkime Italijos premjero Matėjo Rencio (Matteo Renzi) Briuselio adresu po gauto laiško išsakytus žodžius: „Mes paskelbsime duomenis apie visas šių rūmų išlaidas. Turėtų tapti tikrai linksma...“ Ką jis čia turėjo galvoje?

- Tarp kitko, jis nori, kad ir Briuselis viešai paskelbtų, kaip jo paskirti žmonės susiplanuoja savo biudžetą (priminsiu, kad ten visi yra paskirti, o ne kieno nors išrinkti), kas tikrai būtų protinga. Taip pat būtų sveika visiems pamatyti, kaip jie patys laikosi savo nustatyto biudžeto. Juk Briuselyje labai mėgstama pakalbėti, kaip priartinti žmones prie Briuselio valdininkų. Mano nuomone, tai būtų labai geras būdas juos „priartinti“. M.Rencio pasakymą traktuočiau būtent taip. Jeigu jie taiko griežtas taisykles nacionalinėms vyriausybėms, tai lygiai tas pačias taisykles be dvejopų standartų prisitaikytų ir savo išlaidoms.

- Ir Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) nebuvo sužavėtas Briuselio idėja išreketuoti iš britų papildomus 2,1 mlrd. eurų, nes esą britų ekonomika kyla... Jis netgi pasakė, kad jokių papildomų pinigų nemokės. Iš kur atsiranda tokios sumos Briuselio valdininkų galvose?

- Tokie dalykai daromi kiekvienais metais. Tai vadinasi įmokų į centrinį biudžetą perskaičiavimu. Sistema yra tokia: iš pradžių kiekviena vyriausybė pateikia Briuseliui savo kitų metų projektuojamą BVP ir projektuojamas pajamas. Pagal tą projektą skaičiuojamos įmokos į centrinį biudžetą. Tačiau paprastai spalio mėnesį būna suskaičiuojami tikrieji tų metų biudžetai ir iki spalio vidurio vyksta perskaičiavimai. Šiuo metu išeina taip, kad devynios valstybės turi nepriemoką - tarp jų ir Didžioji Britanija. Vadinasi, perskaičiavus jų tikrąsias pajamas į biudžetą, atsiranda ta nepriemoka. O 19 šalių pagal savo išankstines prognozes yra padariusios permokas - sumokėjo daugiau, o jų BVP iš tikrųjų augo mažiau. Todėl toms šalims permoka bus grąžinta. Didžiosios Britanijos atžvilgiu ta nepriemoka sudaro siaubingai didelę sumą. Taip atsitiko ir dėl to, kad britų ekonomika augo greičiau, tačiau ir dėl to, kad įvesta ta nauja mano minėta BVP apskaitos sistema su visais kriminaliniais elementais... Todėl jiems tie 2,1 mlrd. eurų tikrai yra labai didelė suma.




Susiję straipsniai

Valdemaras Katkus 1466786622578814174

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item