Pirmą kartą istorijoje kosminis aparatas pasiekė kometos paviršių

Pirmą kartą kosmoso tyrimo istorijoje mokslinis aparatas pasiekė kometos paviršių - maždaug 17 v...


Pirmą kartą kosmoso tyrimo istorijoje mokslinis aparatas pasiekė kometos paviršių - maždaug 17 valandą 35 minutės Lietuvos laiku ant 67P/Čiuriumovo-Gerasimenko kometos nusileido Europos kosminio zondo "Rosetta" modulis "Philea".

Patį nutūpimo faktą Europos kosmoso agentūra (EKA) patvirtino tik 18 valandą 03 minutės Lietuvos laiku, kadangi signalas nuo kometos skrieja apie 28 minutes.

Operacija vyko už daugiau kaip 500 milijonų kilometrų nuo Žemės.

Modulis „Philae“ išskleidė savo atramas, artėdamas prie kometos

Modulis "Philae" išskleidė savo atramas, artėdamas prie Čiuriumovo-Gerasimenko kometos. Tai "Twitter" socialiniame tinkle pranešė Europos kosmoso agentūra (EKA).

Pranešimas parašytas paties modulio vardu: "Pagaliau galiu ištiesti savo letenėles po dešimties laukimo metų - nusileidimo atramos išskleistos!"

Nusileidimas ir prisitvirtinimas kometos paviršiuje yra sunki operacija. Jeigu paviršiaus nuolydis nutūpimo vietoje viršys 30 laipsnių, modulis ant jo neišsilaikys.

Padėtį komplikuoja ir labai maža kometos traukos jėga - nors sąlyčio momentu turi suveikti nedidelis raketinis variklis, "prispausiantis" modulį prie paviršiaus, gali būti, kad jis "atšoks" atgal į kosmosą. Kad nutūpimas ir prisitvirtinimas būtų patikimesni, modulis turi du grąžtus, kurie sąlyčio momentu turi įsiskverbti į kometos paviršių ir atlikti inkarų vaidmenį.

Gaunami telemetrijos duomenys iš modulio „Philae“ 

Europos kosmoso agentūra (EKA) gauna telemetrijos duomenų iš modulio "Philae", kuris atsiskyrė nuo palydovo "Rosetta" ir leidžiasi ant 67P/Čiuriumovo-Gerasimenko kometos, operacija vyksta nustatytu režimu.

Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė skrydžių valdymo grupės vadovas Europos skrydžių valdymo centre (ESOC) Darmštate Andrea Akomacas (Andrea Accomazzo).

"Mes gauname telemetrijos duomenų iš nuleidžiamo modulio, - sakė jis. - Nustatytas stabilus ryšio kanalas, ir mes galime stebėti jo leidimąsi". A. Akomacas pridūrė, jog po kelių valandų EKA tikisi gauti signalą, kad "Philae" palietė Čiuriumovo-Gerasimenko kometos paviršių, taip pat pirmąsias nuotraukas.

Tyrimų modulis "Philae" atsiskyrė nuo kosminio zondo "Rosetta" ir pradėjo savo kelią kometos link. Tai patvirtinantis signalas buvo gautas Darmštate trečiadienį 10 valandą 03 minutės vietos laiku (11 valandą 03 minutės Lietuvos laiku).

Kaip pažymi EKA atstovai, ši operacija yra pirmasis mokslo istorijoje mėginimas nutupdyti dirbtinį aparatą ant kometos. Tai labai sudėtinga operacija, kurioje viena iš kliūčių yra ir neįprastas Čiuriumovo-Gerasimenko kometos pavidalas - ji tarsi sudaryta iš dviejų susijungusių didelių elementų.

"Philea" turi grąžtą mėginiams imti ir 10 įvairių automatinių tyrimo kompleksų - spektrometrų, fotokamerų, dalelių analizatorių. Šie prietaisai taip pat leis pažvelgti į kometos branduolio vidų. Tai ypač svarbu, kadangi paprastai kometų branduolių dalelės, patenkančios į jų šleifą, greitai suyra, veikiamos Saulės ultravioletinės spinduliuotės.

Aparatui "Rosetta" prireikė daugiau kaip 10 metų, kad priartėtų prie tiriamo objekto. Per šį laiką zondas įveikė kosminėje erdvėje daugiau kaip 6,4 milijardo kilometrų. Moduliui "Philea" skirti 4-6 mėnesiai veiklai Čiuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiuje. Tikimasi, kad šis eksperimentas suteiks vertingos informacijos apie Saulės sistemos formavimąsi ir evoliuciją.

Nuo zondo atsiskyręs robotas „Philae“ leidžiasi ant kometos

Trečiadienį prasidėjo Europos kosmoso agentūros (EKA) misijos paskutiniai bandymai ant "67P/Čuriumovo-Gerasimenko" kometos nutupdyti robotą "Philae", tirsiantį kometos paviršių.

Apie 11 val. nuo zondo "Rosetta" atsiskyrė robotas "Philae" ir šiuo metu jis leidžiasi ant kometos. Jos paviršių nusileidimo aparatas turėtų pasiekti per septynias valandas. Tikimasi, kad šis eksperimentas suteiks vertingos informacijos apie Saulės sistemos formavimąsi ir evoliuciją.

"Philae" nusileidimo aparatas yra valdomas kompiuteriu, todėl ekspertams Žemėje telieka laukti.

Toks nusileidimas yra pirmasis per visą mokslo istoriją.

Raketa "Ariane" kosminį palydovą "Rosetta" į kosmosą iškėlė 2004 metais. Zondas nuskriejo ilgą kelią aplink Saulės sistemą, kol jam galiausiai pavyko pasiekti kometą 67P.

Tyrimų zondo greičio padidinimui kometos gaudynėse buvo naudojamasi Žemės ir Marso gravitacijos laukais. Norėdami sutaupyti energijos kontrolieriai EKA centre Vokietijoje "užmigdė" tyrimų zondą 31 mėnesiui. Sausį "Rosetta" sėkmingai "pabudo" iš energijos taupymo režimo ir atsiuntė signalą į Žemę.

Parengta pagal ELTA informaciją

Susiję straipsniai

Įvykiai 1874291798290402760

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item