Nida Matiukienė. Lašišos plaukia prieš srovę, pasakodamos mums universalią istoriją: nėra saugaus sekso

Diskusijos lytinio švietimo klausimais pastaraisiais metais vis aštrėja, ir nenuostabu, kad 1960 m. JAV sukėlusi sąmyšį seksualinė revoliucija atvilnijo iki mūsų valstybės. Lietuvos Respublikos Seimui nuolat teikiami neapgalvoti lytinio švietimo įstatymo projektai ne be pagrindo kelia nerimą tėvams bei mokytojams.

Beje, mūsų situacija kur kas dėkingesnė jau vien todėl, kad, praėjus geram pusšimčiui metų, galime stebėti tokio lytinės laisvės protrūkio pasekmes kitose šalyse. Feminizmo ideologija, taip veiksmingai keitusi moterų gyvenimą, transformavosi į skyrybų, abortų, neištikimybės ir kitokių niekšybių destigmatizaciją, teigia žymus JAV gydytojas ir mokslininkas L. R. Kassas.

Bendroji pagarbios baimės ir įgimto gėdos jausmo erozija, įskaitant sakralinius seksualinių santykių jausmus, paaiškinama plačiai paplitusia skopofilija filmuose ir žiniasklaidoje, sako medikas, o morališkai neutralaus sekso mokymas mokyklose sukėlė staigų vaikų, augančių išsiskyrusiose šeimose (ir niekada nebuvusių santuokoje), skaičiaus padidėjimą.

Sekso propaganda žaibo greitumu skinasi kelią ir Lietuvoje, žadindama paauglių seksualinius instinktus ir skatindama ankstyvą seksualinį elgesį. Į ugdymo įstaigas atvyksta svečių, kurie skaito abejotino turinio paskaitas. Nors Seimas vos prieš keletą savaičių atmetė lytinio švietimo projektą, jau turime pavyzdžių, kai Vilniaus mokyklose lytinio švietimo pamokas veda medikai, nepaisantys vaiko raidos subtilumų. Svarbu pabrėžti, jog asmenybės raida ir šios raidos uždaviniai kiekvienu amžiaus tarpsniu ugdymo procese užima centrinę vietą.

Svarbiausias raidos uždavinys paauglystėje  anot psichologijos klasiko, E. Eriksono, yra suvokti ir išmėginti save sujungiant įvairius asmenybės vaidmenis. Šiame raidos etape privalome atverti naujų erdvių paaugliui, ieškančiam savo tapatybės, padėdami jam išvengti asmenybės sumaišties konflikto.

Kitu atveju stiprėja jo menkavertiškumo jausmas, kuris neretai kompensuojamas antros pusės paieška ir ankstyvais lytiniais santykiais.

Egzistencialistų požiūriu, paauglystės metais dvasiškai bręstančiam ir dvasiškai besigrumiančiam jaunam žmogui atsiskleidžia esminė žmogiškosios būties problematika (Franklis, 2005). Neteisingai ugdant jaunimo lytiškumą, sparčiai daugėja „susimetusių“ jaunų žmonių, kurie niekaip neįsipareigoja vienas kitam. Psichosocialinės raidos teorija teigia, jog intymumas, t. y. gebėjimas kurti artimus meilės santykius, formuojasi ne paauglystėje, o jaunystėje.

Vadinasi, skatindami ankstyvuosius seksualinius ryšius, sumažiname paauglio galimybes įvykdyti ankstesnius raidos uždavinius, atrasti savo gyvenimo kelią karjeroje, derinant savo asmenybės dalis su tam tikrais socialiniais vaidmenimis, kuriems pažinti reikia laiko ir pastangų. Nepadėdami paaugliams atskleisti žmogiškosios būties problematikos ir sumenkindami jų savastį iki instinktų tenkinimo lygmens, užkertame kelią jų pačių asmenybės brandai, kaip kad nelaiku padėdami drugeliui išsiristi iš kokono. Moksliniais tyrimais jau seniai įrodyta, kad ankstyvas seksualinis elgesys yra žalingas vaiko asmenybei: stabdo vaiko raidą, atveria spragas santykiuose su tėvais, smarkiai susilpnina motyvaciją mokytis bei atveria kelią neurozėms vystytis.

Lytinio švietimo „ekspertai“, destruktyviai klaidindami paauglius dėl seksualumo reikšmingumo žmogui, klaidina santuokos netinkamumu, klaidina tuo, kas sudaro žmogišką gyvenimą, teigia L. R. Kassas. Kodėl vyras turėtų pirštis moteriai, kuri yra seksualiai pasiekiama ir tenkina jį be santuokos? Septintojo dešimtmečio jaunimas nebuvo pirmieji, kurie tai suprato. Daugelis, anot gydytojo, netgi žymiai seniau suprato seksualinių santykių malonumus už santuokos ribų. Tačiau jie taip pat atskyrė kultūriškai svarbius reiškinius, - moteris, kurios yra apkvailintos, ir ištekėjusias moteris; moteris, kurias lengva suvilioti, ir save vertinančias moteris. Juk nė vienas vyras nenori prarasti savo moters,– nei kaip įsipareigojusios partnerės, nei kaip motinos, nei kaip sesers, tęsia mokslininkas.

Kintančios moralės normos ir tolerancija ankstyvam seksualiniam elgesiui verčia paauglius elgtis taip, kaip elgiasi jų draugai, t. y. ieškotis partnerio ir „būti kaip visi“. Tačiau po lytinių sueičių vietoj žiniasklaidos išaukštinto ir žadėto malonumo jie neretai patiria kaltės bei gėdos jausmus. Skatinami siekti per ankstyvo seksualinio malonumo, paaugliai yra apgaunami. Juk apie pasekmes jie nebuvo įspėti, todėl vis dar nesusigaudydami, kas čia įvyko, jie kaltina save ar nepatyrusį partnerį, o ne pernelyg ankstyvus lytinius santykius. Kodėl kalbėdami apie lytinį švietimą nemąstome apie esminį dalyką, kurį reikia pabrėžti ugdant lytiškumą – susilaikymą nuo ankstyvų lytinių santykių?

Griebiamasi Z. Froido argumentų, tačiau neretai šią teoriją švietėjai traktuoja klaidingai. Malonumo principo teorija nepastebi, pabrėžia V. E. Franklis, kad psichinė veikla visada pasižymi intencionalumu. Paaugliai turi gilių troškimų, o malonumas yra ne kas kita kaip tam tikras cheminis procesas smegenyse. Tai svarbu pastebėti ir lytinio švietimo kontekste. Kalbėdami apie lytiškumą, privalome pateikti jį sakralaus akto kontekste. Mes, suaugusieji, esame atsakingi tiek už paauglių gyvenimo kryptį, tiek už pačią nuostatą į gyvenimą, kurią nurodome jauniems žmonėms.

Juk kiekvienas sprendimas, menkiausias ir didžiausias, anot egzistencialisto V. E. Franklio, yra sprendimas „amžiams“. Paaugliai, niveliuojami kaip jau subrendę seksualiniam ryšiui, skatinami pseudolaisvei, kurią, deja, visuomet lydi atsakomybė. Skatindami lytinį švietimą, skatiname priimti neteisingus sprendimus, už kuriuos teks brangiai mokėti. Neįmanoma sunaikinti to, ką žmogus išgyveno, net jei tai tampa prisiminimais, išstumtais į pasąmonę. Visa, kas įvyko, ir toliau dalyvauja paauglio gyvenime.

Neteisinga manyti, kad nieko svarbaus neprarandame tik paviršutiniškai informuodami jaunimą apie kontracepciją, teigia L. R. Kassas. Mes prarandame pačius svarbiausius dalykus, sumokėdami milžinišką asmeninės laimės kainą, vaikų gerovės kainą ir pilietinės taikos kainą. Naujas seksualinis išdėstymas, anot L. R. Kasso, sukuria kultūrinę tuštumą, pasmerkdamas myriop romantiškus pasimatymus rimtomis intencijomis ir sužadėtuves.

Apribojant gyvenimo prasmę tik malonumu, galiausiai atsiskleistų visiška gyvenimo beprasmybė, rašo V. E. Franklis. Atsižvelkime į paauglių troškimą ieškoti gyvenimo prasmės, leisdami jiems sublimuoti seksualinę energiją siekiant aukštesnių tikslų ir susipažįstant su metavertybėmis. L. R. Kassas nurodo, į ką labai svarbu atkreipti dėmesį, besiruošiant įteisinti naujas kultūrines formas ir laidojant senas: privalome surasti alternatyvas, kurios tarnaus siekiant bendražmogiškų vertybių ir tikslų.

Sveikas protas mums nurodo, teigia gydytojas, jog pirmiausia būtina grąžinti santuokos instituto vertę atkuriant tiek seksualumo sampratą, tiek gyvenimo ciklo sampratą, būtina peržiūrėti ir koreguoti abortų praktiką bei atlikti lytinio švietimo programų pataisas. Tai padėtų humanizuoti seksualinį švietimą ir kelti paauglių erotines fantazijas iki literatūrinių kūrinių lygmens. Juk žiniasklaidos priemonės šiandien jiems meluoja apie „saugų seksą“, tad, pasitelkdami jų straipsnius, kalbėkime su paaugliais apie ankstyvus lytinius santykius, išsakydami savo poziciją ir primindami, kad „saugaus sekso“ nėra. Po šia sąvoka slypi tik paviršutiniškas ir negilus seksualumo supratimas. Visi tarpasmeniniai santykiai yra labai rizikingi, teigia R. Kassas, o patys rimčiausi yra pastarieji. Atiduoti vienas kitam savo kūną ir sielą, anot mokslininko, – tai atsiverti naujam intymumo formavimuisi ir tapti pažeidžiamam, jungiantis į vieną kūną. Seksas be atsidavusios meilės griauna savigarbą, žeidžia giliausius jausmus, kuriems užgyti tikrai prireiks nemažai laiko. Ir visa tai mums primena „saugaus sekso“ pasekmės: visos venerinės  ligos, nepageidautini nėštumai, daug psichologinio skausmo ir sutrikimų.

Lašišos plaukia prieš srovę, išleidžia ikrus ir miršta, pasakodamos universalų pasakojimą, primena R. Kassas, – seksualumas turi sąsajų su mirtimi, kurioje yra dalinis prokreacijos atsakymas, o „saugus seksas“ – tai nebrandžių sielų saviapgaulė.

Šaltinis: www.bernardinai.lt