Lietuvoje kas ketvirtas žmogus po darbo į namus grįžta tik permiegoti

Beveik ketvirtadalis (23 proc.) Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad po darbo namuose spėja tik pavalgyti ir pasiruošti kitai dienai, o la...


Beveik ketvirtadalis (23 proc.) Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad po darbo namuose spėja tik pavalgyti ir pasiruošti kitai dienai, o laiko šeimai ir poilsiui visiškai nelieka.

Daugiau nei 40 proc. lietuvių įsitikinę, kad dabar žmonės namuose praleidžia kur kas mažiau laiko nei prieš dešimt ar penkiolika metų. Paklausti, ar po darbų ar studijų norėtų namuose praleisti daugiau laiko nei dabar, daugiau nei pusė – 54 proc. – apklaustųjų atsakė teigiamai.

Tai atskleidė nekilnojamojo turto plėtotojos „Eika“ surengtas bei šių metų rugsėjo mėnesį rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktas pristatomasis tyrimas apie lietuvių laiko įpročius namuose.

Kad namams ir šeimai nelieka laiko, jie atsiduria antrajame plane, mano ir psichologas dr. Marius Daugelavičius. Jo teigimu, lietuviai pamažu virsta vakariečiais, visą dėmesį sutelkiančiais į karjerą ir savęs realizavimą. Psichologas įsitikinęs, kad didžiąją paros ir energijos dalį skirti darbui ir karjerai neturėtų būti norma.

„JAV gyventojas pagūžčiotų pečiais ir pasakytų, kad dirbti per savaitę daugiau nei aštuoniasdešimt valandų, o šeimai ir namams skirti vos vieną laisvą dieną per dvi savaites, yra įprasta. Tačiau neradęs laisvo laiko sau, šeimai, poilsiui ir miegui, žmogus galiausiai perdegs nuo streso, įtampos ir nuovargio“, – sako dr. M. Daugelavičius.

Psichologas primena, kad ankstesniais laikais lietuviai dirbo daugiau valdiškų darbų – jie išbūdavo darbovietėje skirtą laiką, o po to šiaušdavo savais reikalais, grįždavo namo. Dabar sistemiško, tiksliai valandomis apibrėžto darbo mažėja. Dėl šios priežasties ilgėja darbo valandos. Išsiplečia ir pati darbo erdvė – pradedama dirbti iš kitų vietų, keliaujant. Darbine aplinka neretai virsta ir namai, kurie ilgainiui pradedami tapatinti tik su darbiniais rūpesčiais, o ne su ramybe ir poilsiu.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai laiko namams ir šeimai randa aukštąjį išsilavinimą įgiję lietuviai (beveik 50 proc.) ir didžiausių pajamų grupės atstovai (49 proc.).


Susiję

Ekonomika 216085354875697012
item