Dėl lietuvių kalbos įstatymo be reikalo virpinamas oras ir klaidinama visuomenė

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Valentinas Stundys ir Vytautas Juozapaitis vakar per spaudos kon...



Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Valentinas Stundys ir Vytautas Juozapaitis vakar per spaudos konferenciją aiškindami Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą akcentavo, kad viešojoje erdvėje pasigirdo daug interpretacijų ir netiesos apie įstatymą, kuriuo bandoma įtvirtinti lietuvių kalbos, kaip Konstitucijoje nurodomos valstybinės kalbos, statusą.

„Kai kam atrodė, kad šiuo įstatymu bus reikalaujama prekės ženklų pavadinimus versti į lietuvių kalbą. Tai – visiškas absurdas, interpretacija, neturinti jokio pagrindo, gaila, bet išgąsdinusi ir dalį mūsų visuomenės, ypač – verslininkų. Projekte nė su žiburiu tokios nuostatos nerasi. Tik tokiu atveju, kai prekės ženklas vartojamas paslaugos ar prekių pardavimo vietai apibūdinti, reikalaujama, kad ta vieta būtų pavadinta bendriniu žodžiu. Jei yra prekės ženklas „Coffee Inn“, suprantama, kad šio pavadinimo versti niekas nereikalauja ir nereikalaus, bet turi būti gerai matomoje vietoje parašytas bendrinis žodis, kad tai yra kavinė. Beje, ši norma taikoma ir dabar“, – sakė vienas iš projekto rengėjų Valentinas Stundys.

Pasak parlamentaro, interpretacijos kilo neįsiskaičius į įstatymo projektą ir nežinant, kaip kalbos dalykai reglamentuojami šiuo metu. Būtina žinoti, kad daugelis reikalavimų, dėl kurių kaito socialiniai tinklai, ir dabar yra įtvirtinti įstatymu, pavyzdžiui reikalavimas juridinių asmenų pavadinimus sudaryti tik lietuvių kalba.

„Galime drąsiai teigti, kad be reikalo virpinamas oras ir klaidinama visuomenė, – pažymėjo V. Stundys. – Jei iš esmės vertintume pateiktą įstatymo projektą ir dabar galiojančia tvarką, kuri apibrėžta nė viename įstatyme, galime konstatuoti, jokių naujienų čia nėra. Kitaip tariant, teisinis viešųjų užrašų reglamentavimas lieka toks pats, koks yra nustatytas ir dabar. Pavyzdžiui, abejonių ir kritikos sulaukė iš Vartotojų teisių apsaugos įstatymo perkelta norma, kuri jau ne vienerius metus reikalauja, kad viešieji užrašai paslaugų, prekių pardavimo vietose būtų rašomi valstybine kalba“.

Seimo narys Vytautas Juozapaitis stebėjosi dėl tokio perdėto šurmulio: „Jei mes teiktume įstatymą dėl lietuvių kalbos uždraudimo, tuomet ažiotažas būtų suprantamas. Dabar yra visai kitaip – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, kur Konstitucijoje aiškiai įrašyta, kad Lietuvos Respublikos kalba yra lietuvių kalba, teikiame įstatymą kalbos reglamentavimui suteikdami konstitucinio įstatymo statusą ir taip sukurdami valstybinės kalbos viršenybę su kitomis kalbomis“.

Kita vertus, parlamentaras pabrėžė, kad šis įstatymas dar tik pateikimo stadijoje ir bus svarstomas, todėl laukiama įvairių pasiūlymų ir kritinių pastabų.

Šio įstatymo projektas rengtas nuo 2005 m., kai Seimo valdyba buvo sudariusi specialiąją grupę, kuriai vadovavo tuometinis Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Vėliau jį perėmė 2008-2012 m. kadencijos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kuris svarstė gausybę pasiūlymų, taisė, įregistravo bent dvi redakcijas ir įstatymo projektas perėjo šios kadencijos Seimui. Komitetas 2012 m. gruodį pakartotinai svarstė pataisas ir įregistravo įstatymo projektą kaip tinkantį pradėti procedūrą Seime. Projektas teikiamas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Tai kolektyvinis produktas, kurį rengė Valstybinės kalbos komisijos, inspekcijos ir aukštųjų mokyklų atstovai kalbininkai.

Susiję

Aktualijos 10455631455761149
item