Vytautas Raškauskas. Jumis kvėpuoja Lietuva

Pasitempkime, Ateitininkai, Dvasingai Ėjime Kartokime Amžiais: Ištikimi Lietuvai, Atgimsiančiai Kri...

Pasitempkime, Ateitininkai, Dvasingai Ėjime Kartokime Amžiais: Ištikimi Lietuvai, Atgimsiančiai Kristuje.

Moksleiviai,

trumpam suvažiavote į Kauną, sutvirtėjote vilties galia ir išsirinkę valdžią vėlei pabirote po Lietuvą. Jums, išsibarsčiusiems kuopose, skirtas šis laiškas.

Toks jau tas žmogus – imi nejučia ir nuklysti mintimis į praeitį ar ateitį. Vasarą retkarčiais pagalvoji apie rudenį, o lapams lėtai apleidžiant medžius susimąstai apie žiemą.

Niekaip negaliu pamiršti vienos, rodos, paprastos akimirkos.Štai aš, važiuojantis troleibusu per Žaliąjį tiltą ir besidairantis pro apšarmojusius langus į garuojančią Nerį. Galvon šauna keista mintis: tasai upės garavimas primena žmogaus iškvėpimą šaltą žiemos dieną. Tikrai, tarytum pati žemė, pati užpustyta Lietuva per tą upę kvėpuotų.

Jūs – ta Lietuvos upė. Jumis Lietuva kvėpuoja, jūs palaikote jos gyvastį ir, tikiu, palaikysite net atšiauriausiai žiemai mūsų kraštą užslinkus.

Iš didžiosios kaimynės Lietuvai graso šiaurūs vėjai. O ir šiauriems vėjams dar neužpūtus, nebe taip paprasta čia būti, kad ir kasdienoje išpažįstant savo tikėjimą. Norom nenorom apsiniaukia mintys – kokia mūsų ateitis? Dėkui Dievui, pastiprinti gali ne tik metais, bet ir išbandymais turtinga ateitininkijos istorija.

Atsiverčiu plonutę „Ateitininkų istoriją“, išleistą 1946 metais Vokietijoje. Ilgai dūlėjusi Vilniaus universiteto archyvuose ir tik neseniai atrasta knygelė mums primena apie mus, nė kiek nenuolaidžiaudama dėl to, kokie turime būti:

Kaip ateitininkai reiškėsi iš pradžių? „Jų svarbiausioji pusė buvo katalikiškumas, kuris išskyrė juos iš kito jaunimo“,– atsako mums knygelė.

Kiek tolėliau randu ir dar vieną svarbią žinutę: „Apretėjo vyresnių gimnazijų klasės, nes ateitininkai tėvynės ginti stojo ištisomis klasėmis.“

Ir šiandien, jei ne ištisomis klasėmis, tai kuopomis, reikia stoti ginti Lietuvos laisvės. Visų pirma – nuo mūsų pačių abejingumo ir nenoro aukotis. „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ – kadaise skambėjo partizanų lūpose. Nereikia tos pareigos suprasti siaurai – neduok Dieve laiko, kai priešintis reikėtų ginklu. Tačiau, kad to neprireiktų, jau šiandien ir dar karščiau stokime drąsiai į kovą garbingą, Dirbkim, kovokime dėl Lietuvos!

Moksleiviai, iš kito jaunimo dar ir šiandien išsiskiriantys katalikiškumu, nebijokite būti jaunatviški, nesibodėkite kovingo idealizmo, visuomeniškumo, domėjimosi socialinėmis problemomis ir nuoširdaus pasaulėžiūrinių klausimų nagrinėjimo.

A. Maceina anuomet šitaip rašė ateičiai: „Paprastai, kai prieš krikščionybę kovojama, tuo pačiu sukeliama reakcija irsusidomėjimas. Šiuo atveju ateitininkai turės uždavinį atkreipti savo ir visuomenės dėmesį į religinius klausimus, nes jie bus viešai ignoruojami, tai yra svarbi ir didelė misija, kurią reikia įsisąmoninti.

Rašau jums, visų pirma, dėkodamas už tai, kad buriatės, kad nepasiduodate nukrikščionėjimui, kad mylite savo Tėvynę. Ačiū už visus gražius jūsų darbus.

Taip pat noriu padrąsinti – tai jūs turite tapti naujaisiais ateitininkijos maceinomis ir dovydaičiais. Būkite drąsūs ir nepamirškite, kad jumis kvėpuoja Lietuva. Tepradeda ji kvėpuoti atnaujinta Kristuje.

Vytautas Raškauskas - studentas ateitininkas, Studentų ateitininkų valdybos narys.

Susiję straipsniai

Vytautas Raškauskas 3044872983611790995

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item