Romas Lazutka. Mokesčiai už būsto šildymą Lietuvoje per dideli

– Pone Lazutka, Seimui pateiktame biudžete numatytos pajamos iš standartinio 21 procento PVM tarif...


– Pone Lazutka, Seimui pateiktame biudžete numatytos pajamos iš standartinio 21 procento PVM tarifo už šildymą sudaro 200 milijonus litų, tačiau Jūs teigiate, kad lengvatą reikia pratęsti. Kodėl?

– Šildymas yra bazinis dalykas, būtinas žmonėms ir jis Lietuvoje yra brangus netgi apmokestinant 9 procentų PVM tarifu. Už šią paslaugąir dabar žmonės sunkiai susimoka, o ją norima dar labiau branginti, nors žmonės skursta. Buvau paskelbęs „Eurostat“ duomenis, pagal juos 34 procentai Lietuvos gyventojų patiria sunkumus susimokėdami už būsto šildymą. Lietuva šiuo požiūriu Europoje yra antroje vietoje po Bulgarijos. 

– Kaip Jūs vertinate argumentus, kad daliai žmonių, besinaudojančių PVM lengvata šildymui, jos nereikia ir geriau būtų organizuoti procesą taip, kad pinigai keliautų tiems žmonėms, kuriems reikia? 

– Kaip gali žmonės norėti už paslaugą mokėti brangiau? Jau minėjau, kad tai brangi paslauga. Jeigu neįtikina skurdo duomenys, tai pažiūrėkime į dujų kainą. Jų šildymui sunaudojame daugiausiai, jas perkame tarptautinėmis kainomis, o mūsų atlyginimai menki. Turime autostradą Vilnius–Klaipėda, juo važinėja ir labiau, ir mažiau pasiturintieji, bet mes nerenkam papildomo mokesčio iš labiau pasiturinčių. Mes turime įvairių lengvatų, kurios mažiau pagrįstos – pavyzdžiui, gyvybės draudimas arba III pensijų kaupimo pakopa. Tas įmokas moka tie, kurių pajamos didesnės, ir jie susigrąžina pajamų mokestį. Kodėl šie dalykai nejudinami?

– Profesoriau, Jūs dirbote darbo grupėje, kuri siūlė įvairius mokesčių pakeitimus, kuriuos valdančioji dauguma padėjo į stalčių ir greičiausiai į juos nepasižiūri. Jūsų darbo grupė buvo pasisakiusi ir dėl PVM lengvatos šildymui. Teigta, kad tokia lengvata nėra tikslinga ir socialinio teisingumo požiūriu. Turėta omenyje, kad žmonės, šildantys būstus kietu kuru ar dujomis, jokios lengvatos negauna, bet galbūt patiria tas pačias išlaidas. Ką apie tai manote? 

– Už visą grupę aš negaliu kalbėti, joje būta įvairių nuomonių. Žmonėms, kuriuos minėjote, iš tikrųjų reikėtų palengvinti mokesčių naštą už kurą. Leiskime jiems susigrąžinti pajamų mokestį nuo išlaidų, išleistų kurui. Dabar mes einame kitu keliu – pabranginami mokesčiai už kurą, turime didžiulę grupę gyventojų – apie 200 tūkstančių, gaunančių kompensacijas už būsto šildymą, ir kiekvieną kompensacijos gavėją tikriname. Be to, gyventojai įsiskolinę už šildymą apie 100 milijonų litų. Tai yra problema, kurią reikia spręsti. 

– Vyriausybė pritarė siūlymui, kad namų ūkiams, kurių mokėjimai už šildymą sudaro daugiau nei dešimtadalį mėnesio išlaidų, turėtų būti mokamos kompenacijos. Iki šiol kompensacijos mokamos tiems, kurių mėnesio išlaidos kurui sudaro 20 procentų Kaip vertinate šį siūlymą?

– Apie tai ir kalbu: šildymas yra pakankamai brangus pagal mūsų pajamas ir nereikia jo dar labiau branginti naikinant PVM lengvatą. Jeigu praeitą šildymo sezoną kompensacijas gavo 7 procentai gyventojų, tai visko gali būti, kad šį sezoną jų bus jau 15 ar net 20 procentų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad kiekvieną kompensacijos gavėją reikia patikrinti, savivaldybės privalo surinkti duomenis apie tuos žmones, jų šeimos sudėtį, pajamas, kurios kinta. Savivaldybės yra apkraunamos darbu. Be to, toks tikrinimas stumia gyventojus į šešėlinę ekonomiką, nes žmogus supranta – jeigu dirbsiu nelegaliai, kompensaciją gausiu, jei legaliai – prarasiu. Čia reikia labai didelės kontrolės, o pajėgumų trūksta. 

– Profesoriau, ar Jūs pripažįstate, kad dabartinė sistema yra keistina, nes jokios naudos negauna tie žmonės, kurie naudoja kitas šildymo rūšis? Tokią politiką galima pavadinti netgi diskriminacine. 

– Ta sistema, kuri dabar taikoma centriniam šildymui, yra gera, nors ir 9 procentai PVM šildymui yra nemažai. Reikia keisti ne šią sistemą, o spręsti tų žmonių problemą, kurie šildosi individualiai ir jiems našta yra labai didelė. Jiems taip pat taikoma lengvata būsto šildymui, jie kreipiasi į savivaldybes ir šios vėl susiduria su didžiule administarcine našta, nes kompensacijų gavėjai tikrinami. Jeigu mes šiuo atveju pritaikytume pajamų mokesčio lengvatą ir susigrąžinimą, galėtume daug laimėti į dienos šviesą išvilkdami ir nelegalią kuro rinką. Dujos teikiamos legaliai, tačiau kyla daugybė abejonių dėl kietojo kuro: ar jis legalus, ar už jį pardavėjai sumoka pridėtinės vertės mokestį? Reikia pripažinti, kad šioje rinkoje yra gana daug šešėlio. Jeigu žmonės būtų suinteresuoti kreiptis į Mokesčių inspekciją dėl pajamų mokesčio susigrąžinimo, jie būtų priversti prašyti dokumentų iš kuro pardavėjų.


Susiję straipsniai

Romas Lazutka 645175539521628375

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item