Pristatytas Vyskupų Sinodo pirmą dalį apibendrinantis dokumentas

Prasidėjo antroji Vyskupų Sinodo darbo savaitė. Pirmadienio rytą vykusioje generalinėje kongregacijoje buvo pristatyta ataskaita, apiben...



Prasidėjo antroji Vyskupų Sinodo darbo savaitė. Pirmadienio rytą vykusioje generalinėje kongregacijoje buvo pristatyta ataskaita, apibendrinanti visus iki šiol girdėtus Sinodo Tėvų pasisakymus. Lotyniškoje Sinodo terminologijoje šios dokumentas vadinamas „Relatio post disceptationem“. Jį parengė ir pristatė Budapešto ir Estergomo arkivyskupas kard. Peter Erdo. Vėliau, pirmadienį po vidudienio, Vatikano spaudos salėje šis dokumentas buvo pristatytas ir tarptautinės žiniasklaidos atstovams.

Sinodo posėdžių salėje girdėtuose visų Sinodo Tėvų pasisakymuose paliesta problematika surūšiuota į tris temines dalis. Pirmoji dalis pavadinta „Įsiklausymas – šeimos kontekstas ir iššūkiai“, antrojo dalis pavadinta „Žvilgsnis į Kristų – Šeimos Evangelija“, trečioji: „Diskusija – pastoracinės perspektyvos“.

Pirmojoje ataskaitos dalyje primenamas Sinodo Tėvų pasisakymuose skambėjęs konstatavimas, kad šeima visais požiūriais yra fundamentali ir nepamainomai brangi tikrovė, kurioje gimsta džiaugsmai, jausmai, žmonių santykiai, kurioje mokomasi žmoniškumo. Kalbant apie šeimą ir jos vaidmenį visada reikalingas kompleksinis visuminis požiūris. Tokio pat plataus, visa aprėpiančio žvilgsnio reikia gilinantis į šeimos problemas, į plintančio individualizmo keliamą grėsmę, į vis labiau slegiančią vienatvę, į narcisizmo iškreiptą jausmų sferą ir dėl to vis dažnesnį jų nepastovumą, taip pat į tokias problemas kaip nedarbas, kuris slegia daugelį šeimų visame pasaulyje, į nesantaikos ir smurto namuose daromą žalą, ar kai kurių pasaulio regionų šeimas ypatingai skaudžiai palietusią terorizmo, karų, migracijos problemą. Bažnyčia turi įsiklausyti į šeimų problemas ir Bažnyčios atsakas turi būti kupinas vilties ir prasmės, jame turi atsispindėti ne tik Bažnyčios mokymas, bet pirmiausia gailestingumo žinia.

Antrojoje ataskaitos dalyje primenama, jog Sinode sutartinai iškeltas Bažnyčios nuo seno skelbiamas santuokos neišardomumas, tačiau kartu siūlyta ir iširusiose santuokose ar be santuokos sakramento gyvenančiose porose matyti netobulas santuokinės tikrovės formas. Bažnyčia turi atpažinti ir už regimų sakramentinės tikrovės ribų išsibarsčiusiais Žodžio sėklas. Reikia su pagarba žiūrėti ir į tuos, kurie Bažnyčios gyvenime dalyvauja nepilnu ir netobulu būdu, o ne tik matyti trūkumus. Tokio laipsniško santykio su santuokos sakramento tikrove suvokimas gali pasirodyti svarbus ypač tais atvejais kai poros gyvena nesusituokusios ne dėl to, kad atmeta Bažnyčios mokymą, bet dėl kitų praktinių priežasčių. Jei jos bus palydimos rūpestinga sielovada, jos pribręs ir sakramentiniam ryšiui. Šiame kontekste Bažnyčia turi būti tarsi tėvų namai, tarsi žmonėms šviečiantis žibintas. Ypač tiems kieno širdys sužeistos ir pasimetusios reikia kantrybės ir delikatumo.

Trečioje, ilgiausioje ataskaitos dalyje išvardyti Sinodo Tėvų pateikti pastoraciniai siūlymai. Tarp jų primoje vietoje minimas gero parengimo krikščioniškai santuokai būtinumas. Santuoka turi būti suvokiama ne kaip kultūrinė tradicija ar socialinis reiškinys, bet kaip atsiliepimas į pašaukimą. Gana daug dėmesio skirta išsiskyrusiems ir antrą, civilinę santuoką sudariusiems katalikams. Kalbant apie šiuos atvejus negalima vadovautis taisykle „viskas arba nieko“, nes kiekviena sužiestos šeimos situacija yra savita ir kiekvienai reikia deramo dėmesio. Kalbant apie siūlymą leisti priimti komuniją išsiskyrusiems ir sudariusiems antrą santuoką, vieni Sinodo Tėvai siūlė laikytis dabartinės praktikos, kiti ragino dėmesingiau įsiklausyti į konkrečias situacijas, ypač į tas, kurioje neįmanomi neskausmingi ir naujo neteisingumo nesukeliantys sprendimai.

Pirmadienį pateiktoje ataskaitoje taip pat kalbama apie siūlymus supaprastinti santuokos negaliojimo tyrimo procedūras. Buvo siūloma atsisakyti šiandien galiojančios tvarkos, kad kiekvieną bylą nagrinėtų dviejų instancijų teismai, kai kuriais akivaizdžiais atvejais buvo siūloma santuokos negaliojimą tirti ne teisme, bet administracine tvarka. Taip pat siūlyta tiriant sakramentinės santuokos galiojimą didesnį svorį skirti sutuoktinių tikėjimui.

Nenutylėta ir homoseksualių porų tema. Homoseksualūs asmenys turi būti gerbiami, Bažnyčia visiems turi būti svetingi namai, tačiau reikalavimai homoseksualias porai prilyginti šeimoms nesuderinami su Bažnyčios skelbiam santuokos samprata. Taip pat neleistini šiuo metu kai kurių tarptautinių organizacijų keliami reikalavimai, kad valstybėms būtų suteikiama finansinė parama mainais už gender ideologijai palankių įstatymų priėmimą.

Ataskaitos pabaigoje taip pat primintas Pauliaus VI enciklikoje Humanae Vitae suformuluotas mokymas apie atsakingą tėvystę ir motinystę, apie atvirumą gyvybei kaip esminį santuokinės meilės elementą.

Galiausiai šią ataskaitą parengęs kard. Peteris Erodo pabrėžia, kad dialogas Sinodo salėje vyko didelės laivės ir pagarbos atmosferoje. Siūlymai, kuriuos Sinodo Tėvai baigs formuluoti artimiausiomis dienomis dirbdami kalbinėse grupėse, dar nebus galutiniai. Jie sudarys pagrindą būsimai eilinei Sinodo asamblėjai, kuri tą pačią šeimos temą svarstys ateinančių metų spalio 4-25 dienomis. Nors apie tai jau buvo ne kartą viešai kalbėta, kaip tik šio pirmadienio rytą popiežius Pranciškus oficialiai paskelbė apie ateinančių metų Sinodo asamblėjos sušaukimą.

Susiję straipsniai

Religija 2991364155876998322

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item