Marius Parčiauskas. Kodėl visi pasaulio žmonės yra radikalai?

Dažnai pasiklystame sąvokose. Dar dažniau pasiklystame jų reikšmėse. Pakalbėkime apie vieną tokį...


Dažnai pasiklystame sąvokose. Dar dažniau pasiklystame jų reikšmėse. Pakalbėkime apie vieną tokį atvejį.

Turbūt ne man vienam bent porą kartų per savaitę tenka straipsniuose pastebėti arba kokioje radijo laidoje išgirsti šiuos ir panašius mistinius burtažodžius: ultranacionalistas, ultradešinysis ar radikalas. Panašu, jog jie tokie veiksmingi, kad apkerėti piliečių protai nedrįsta savęs paklausti paprasto klausimo: o ką gi visi šie žodžiai reiškia? Neužtenka pirštu besti į su Lietuvos vėliava einantį žmogų ir pasakyti: „Štai, kas yra ultranacionalizmas“! Sąvokos apibrėžiamos ne taip. Be to, vis tiek liktų klausimas, kuo toks ultranacionalistas skiriasi nuo nacionalisto. Gal nacionalistas nešasi mažesnę vėliavą nei ultranacionalistas?

Kuo ultranacionalizmas skiriasi nuo nacionalizmo, o ultradešinė nuo dešinės? Jau girdžiu atsakymą – ultranacionalizmas radikalesnis už nacionalizmą, o ultradešinė yra dešiniau nei dešinė! Panašų atsakymą mums pateikia ir žodynas: ultranacionalizmas yra tiesiog ekstremalesnis nacionalizmas, o ultradešinė – ekstremali politinė dešinė. Bet vietoje to, kad atsakytų į klausimą, žodynas iškelia jų dar daugiau. Pavyzdžiui, kokiais aspektais ultranacionalistas yra nacionalistiškesnis už nacionalistą ar ultradešinė dešinesnė nei dešinė?

Tiesa ta, kad negali būti nieko nacionalistiškesnio už nacionalistą. Nacionalistas ir buvo pavadintas nacionalistu, nes yra nacionalistas, t.y. remiasi nacionalizmo ideologijos nuostatomis. Sakyti, kad ultranacionalistas yra nacionalistiškesnis už nacionalistą yra tas pats, kas sakyti, kad ultravanduo yra vandeningesnis už vandenį. Nacionalistiškumas ir yra nacionalisto savybė, jį taip ir atpažįstam. Žinome konkrečias nacionalizmo nuostatas ir žmogų, besivadovaujantį jomis, galime vadinti nacionalistu. Lygiai taip žinome konkrečias vandens savybes ir objektą, turintį šias savybes, vadiname vandeniu. Vanduo negali turėti daugiau ar mažiau šių savybių. Vandens cheminė formulė H2O. Negali būti daugiau H2O ar mažiau H2O – ji yra arba jos nėra. Jei aptiksime kitą cheminę formulę, nevadinsime to objekto vandeniu. Jei aptiksime kitomis nuostatomis nei nacionalistas besivadovaujantį žmogų, nevadinsime to žmogaus nacionalistu. O jei nacionalistas aršiai gins nacionalistiškas nuostatas, tai jį galima bus vadinti aršiu, piktu ar linksmu nacionalistu, tačiau nuo to jis nepasidarys mažiau ar daugiau nacionalistu – tik piktesniu, aršesniu ar linksmesniu. Ir vanduo gali būti žalsvas, melsvas ar net beveik juodas – visa tai apibūdins ne vandens savybes, bet perteklines savybes, pavyzdžiui, juodesnis vanduo gali būti dėl didelės geležies rūdos koncentracijos jame, bet tai nepadarys šio vandens mažiau ar daugiau vandeniu, nes nieko bendro neturi su savybėmis, kurios vandenį mums leidžia vadinti vandeniu.

Vis dėlto nenorintys sutikti dar gali teigti: „Bet vandenį galima praskiesti nafta, o nacionalizmą praskiesti pašalinėmis nuostatomis.“ Žinoma, kad galima. Realybėje idealūs atvejai beveik neegzistuoja, bet norint apibrėžti sąvoką reikia ją apibrėžti idealiųjų atvejų pagalba. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, jog pas kokį nors dėstytoją per 25 metų dėstymo laikotarpį dar nė vienas studentas nebuvo gavęs aukščiausio įvertinimo. Sakykime, kad tai neįmanoma net genijui, nes dėstytojas tiesiog nemėgsta skaičiaus 10. Tačiau jei nežinosime, kad vertinama dešimtbalėje sistemoje, negalėsime pasakyti, ar mūsų gautas šešetas yra 60, ar 20 procentų aukščiausio įvertinimo. O gal jis ir yra maksimalus įmanomas balas? Būtent tam reikalingi idealieji atvejai. Taigi, net patys nacionalistai gali ginčytis, kuris iš jų yra tikresnis nacionalistas, tačiau mokslas vis tiek reikalauja aiškiai apibrėžtos teorinės šio žodžio reikšmės, nes kitaip savo veikloje neturėtume jokių atspirties taškų. Visiška tiesa ir tai, kad nacionalizmas laikui bėgant gali kisti, bet su juo kartu kis ir teorinė sąvokos reikšmė – kažkas tiesiog turės ją apibrėžti iš naujo, kad vėl turėtume atspirties tašką. Tačiau negalės būti jokio nacionalistiškesnio nacionalizmo už apibrėžtąjį. Viską, kas bus dešiniau pagal kairės-dešinės skalę, vadinsime jau kitais vardais – juk egzistuoja nacionalsocializmas, fašizmas ar šovinizmas.

Be to, kad galima būtų apibrėžti kokią nors sąvoką, turi egzistuoti ir ideali jos priešybė: geras-blogas, karštas-šaltas, šlapias-sausas. Kai kalbama apie radikalus, paklauskite savęs: iš kokio atskaitos taško vertinant jis yra radikalas? Vertinant iš centro, radikalu bus viskas, kas yra kairiau ar dešiniau; vertinant šovinistui ar komunistui, centristas jau bus visiškas radikalas. Taigi, radikalas nėra teorinė sąvoka – ji neturi objektyvios priešybės ir jos neįmanoma teoriškai apibrėžti. Arvydas Sabonis man atrodo radikaliai aukštas, o aš jam atrodyčiau radikaliai žemas. Visi mes kažkam esame radikalai. Nors kasdienėje kalboje galime vartoti šią sąvoką išreikšti savo asmeninėms preferencijoms ar emocijoms, bet geriau nenaudoti jos besidedantiems rimtais rašytojais. Antraip teks vienytis su visais panašaus ūgio žmonėmis ir kovoti prieš tuos aukštuosius ultra-mega-radikalus.

P. S. Dėl teisybės reikia paminėti, kad egzistuoja ir sąvoka ultrakairysis. Akivaizdu, kad jai galioja visiškai tie patys argumentai.

Šaltinis: www.neliberaliai.lt

Susiję straipsniai

Skaitiniai 1351615525139402655

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item