Ar mokyklų direktoriai taps partijų marionetėmis?

Politikai užsimojo į mokyklas grąžinti jiems patogius direktorius – Švietimo ir mokslo ministerija planuoja keisti mokyklų vadovų skyrimo t...

Politikai užsimojo į mokyklas grąžinti jiems patogius direktorius – Švietimo ir mokslo ministerija planuoja keisti mokyklų vadovų skyrimo tvarką. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, moksleivių tėvų atstovai tai vadina gėdingu draugų ir partinių kadrų įdarbinimo atveju ir nori švietimo ministro Dainiaus Pavalkio atsistatydinimo.

Tėvai ir moksleiviai taps tik stebėtojais

Antradienį spaudos konferenciją surengęs Lietuvos tėvų forumas tvirtina, kad ministeriją valdančių Darbo partijos atstovų planai keisti mokyklų vadovų skyrimo tvarką leis įdarbinti lojalius partijai žmones, dabartinius darbuotojus pakeisiančius patogesniais statytiniais prieš savivaldos rinkimus.

Esant dabartinei tvarkai, kandidatai, norintys tapti vaikų darželio, bendrojo ugdymo arba profesinės mokyklos vadovais, turi pasitikrinti kompetencijas Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje pagal visiems kandidatams sukurtą vienodą metodiką. Jeigu paaiškėja, kad kandidato kompetencijų lygis tinkamas, jis gali dalyvauti savivaldybės konkurse. Nors ministerija sako svarstanti alternatyvas, kaip galima šią tvarką patobulinti, mokyklų bendruomenių atstovai linkę manyti, kad tai atvertų kelią partijų statytiniams.

Dabartinė tvarka į ugdymo įstaigas atvedė lyderių, o ne valdininkų, klusniai vykdančių steigėjo nurodymus.

„Išgirdome, kad ketinama keisti, mūsų nuomone, pažangią direktorių skyrimo tvarką. Mums kėlė susirūpinimą, kad tai daroma neaiškiais pagrindais, mūsų nekviečia į darbo grupes, bandoma sugrąžinti tvarką, kai skiriami politiškai patikimi vadovai“, – sakė Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas ir pridūrė, kad išsamesnės informacijos neteikia nei Seimo švietimo komitetas, nei Švietimo ir mokslo ministerija, su jų atstovais aptarti konstruktyvesnės mokyklų vadovų tvarkos skyrimo nepavyksta.

Pasak Tėvų forumo atstovo, dialogas su tėvais tik imituojamas, aptarti pokyčius į darbo grupę pakviesta tik viena organizacija – Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, kuri labiau orientuota į šeimų gerovę, o ne į švietimą. Iki šiol darbo grupė nebuvo susirinkusi posėdžiauti, nors iki spalio pabaigos švietimo ir mokslo ministro įsakymu jau turėtų patvirtinti naują tvarką. Neoficialiomis žiniomis, ketinama supaprastinti būsimų mokyklų vadovų kompetencijos patikrinimą, apsiribojant valandos trukmės ministerijos parengtu testu, dvi valandas trunkančiu pokalbiu. Vertinimo komisiją sudarys ministerijos, savivaldybės atstovai, o tėvų bendruomenės atstovai bus kviečiami tik kaip stebėtojai.

„Mokykla yra vieta, per kurias vietos politikai vykdo savo politines agitacijas, dalyvauja šventėse, sako kalbas. Jeigu kai kurios mokyklos jų neįsileidžia, vadovai tampa nepatogūs“, – kalbėjo A. Murauskas, šiuos pokyčius pavadinęs demokratijos imitacija.

Pastaruosius trejus metus mokyklų vadovų skyrimo tvarka susideda iš dviejų etapų: pirmajame nepriklausomi ekspertai vykdo kvalifikacijos patikrinimą, kompetencijos tikrinimas užtrunka iki 8 valandų. „Jis nėra lengvas, teko kalbėti ne su vienu vadovu, kuriam pavyko jį išlaikyti, ir su tais, kurie nesurinko pakankamai balų. Visi pripažįsta, kad 8 valandas intensyviai dirbti vadovui didelis iššūkis, bet supranta, kad normali darbo diena mokykloje yra ne ką lengvesnė. Pažymėtina, kad pusė pretendentų nepraeina kvalifikacinio patikrinimo, tai kartu ir graudus, ir džiuginantis vaizdas. Džiuginantis dėl to, kad šis kvalifikacijos patikrinimas garantuoja kokybę ir užkerta kelią patogiems partijai žmonėms, neturintiems kompetencijos, papulti į mokyklas“, – aiškino Tėvų forumo atstovas.

Antrajame vadovų skyrimo etape 40 proc. balsų turėjo mokyklos bendruomenė – mokytojai, mokiniai, tėvai, dar 40 proc. priklausė steigėjui, 10 proc. balsų skirdavo ministerijos atstovai, ir tiek pat – kompetenciją tikrinusios įstaigos atstovas. Nauja tvarka mokyklos bendruomenės balsą turėtų gerokai nuslopinti. 

Kompetencija rūpi mažiau nei politika

Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas kritikavo mėgstančią darbo grupes sudarinėti Švietimo ministeriją – ji dažnai neįtraukia nei mokyklų vadovų, nei tėvų atstovų. „Grupes jie mėgsta sudaryti, bet neįtraukia nei tėvų, nei mokyklų vadovų, kurie tikrai svarbūs ir supranta, kaip galima gerinti ugdymo kokybę. Įtraukiami tik lojalūs ir valdomi. Teko dalyvauti grupės posėdyje, kai balsuojama, ministras susižvalgo, tiesiai pasako, kad „jūs galvokite, kaip balsuojate, vyks reorganizacija“, ir mačiau savo akimis, kaip ministerijos darbuotojai keičia požiūrį“, – sakė A. Navickas ir pridūrė, kad tiek mokyklų vadovais, tiek mokytojais stengiamasi įdarbinti partijai palankius žmones.

Klasių dydis, kokybiškas vaikų ugdymas, mokyklų bendruomenės kūrimas, kaip kalbėjo švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas, ministerijai yra tapęs antraeiliu klausimu. Tikruoju rūpesčiu yra tapęs partijai palankių vadovų, mokytojų įdarbinimas. Todėl jis tikino, kad švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis nėra tinkamas vadovauti ministerijai, nes skatina draugų ir partinių kadrų įdarbinimą švietimo sistemoje. Švietimo darbuotojams esą nebelieka nieko kito, kaip tik vėl streikuoti.

Skiriant mokyklos direktorius, naujoje tvarkoje siekiama apskritai eliminuoti iš šio proceso ne tik tėvų, bet ir moksleivių atstovus.

„Kai kalbame apie mokyklą, kalbame apie mokymąsi, jis susideda iš dviejų dalių, mokinių ir mokytojų, ir aplinkos, bendruomenės. Jei bendruomenė nedalyvauja renkant direktorių, jis negali kompetentingai jai atstovauti. Matau tendenciją, kad švietimas orientuojasi į vidutinybes, o taip neturėtų būti“, – įsitikinęs Lietuvos mokinių parlamento Švietimo ir mokslo komiteto narys Daumantas Stundžia, pasigendantis įsiklausymo į moksleivių balsus.

Kalbėjusieji atkreipė dėmesį į tai, kad, išstumdama vaikus iš svarbių klausimų svarstymo, mokyklų savivaldos, ji užkerta kelią jų pilietiškumui, rodo netinkamą pavyzdį, demokratijos pamokas pakeičia politinių užsakymų vykdymo pamokomis.

Kalbėdami apie pokyčius skiriant direktorius, mokytojai dažnai užsimena, kad juos labiau žavėtų vadovų kompetencijos rotacijos modelis. Tuo labiau kad nemenka problema tapo užsisėdėję ir pasenusių pažiūrų, vadybos metodų mokyklų vadovai. Kalbėdamas apie švietimo įstaigų vadovų skyrimą su Alfa.lt, A. Navickas sakė, kad jais iš tiesų dažniau tampa 45–50 metų sulaukę ugdymo sistemos darbuotojai, nes bendruomenės nori solidaus, patikimo – tiek darbo stažu, tiek politiškai parankaus – atstovo.

Provincijose, kaip rodo praktika, politinis kontekstas dažnai dar ryškesnis. Mažesniuose miesteliuose tam tikros partijos įsitvirtinusios labiau, bendruomenės nedrįsta jų kritikuoti. „Tvarka turėtų būti ta pati, bet provincijoje tie dalykai jautresni, nes mokyklos vadovo vieta yra labiau vertinama, turinti didesnę įtaką, taip pat ir politiniame gyvenime. Didmiestyje tai galbūt nėra toks svarbus postas“, – įvertino A. Navickas, pastebėjęs, kad kelti „partinių“ direktorių klausimą mažesniuose miestuose bendruomenės drįsta retai – žmonės bijo prarasti darbo vietas, patys yra giminystės ryšiais susiję su vietos politikais.

Ministras Pavalkis: mokyklų vadovais turi dirbti geriausi švietimo vadybininkai

Mokyklų vadovų skyrimo tvarka privalo būti tobulinama, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis reaguodamas į tėvų organizacijos išsakytą nuomonę dėl rengiamų šios tvarkos pataisų.

„Tarptautiniai tyrimai rodo, kad mokyklos veiklos kokybė bent trečdaliu priklauso nuo vadovo: kaip jis geba suburti komandą, iškelti tikslus ir juos įgyvendinti. Todėl diskutuodami, tardamiesi su švietimo profsąjungomis, pedagogais norime sukurti kuo kokybiškesnę vadovų atranką ir numatyti jų atestavimo galimybes – kad vadovas nuolat būtų skatinamas tobulėti“, - sako ministras.

Mokyklų vadovų darbo klausimai šiandien aptarti ministro susitikime su Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovais Marijampolėje. Pedagogų vadovai atstovai išsakė skundus, kad mokyklų vadovai nevykdo švietimo ir mokslo ministro įsakymų priimdami mokytojus į darbą, nustatydami darbo krūvius, neleisdami tobulinti kvalifikacijos.

Pasak ministro, dažnai mokytojai išsako priekaištus dėl aplaidžios mokyklų vadovų veiklos, o mokyklų direktoriai – dėl painios dabartinės vadovų skyrimo sistemos.

Parengtas mokyklų vadovų skyrimo tvarkos projektas bus derinamas su socialiniais partneriais.

Šaltinis: www.alfa.lt

Susiję

Aktualijos 5988251659053875286
item