Švediją valdys kairieji, Švedijos demokratai tapo trečiąja partija

Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas atsistatydino po sekmadienio pralaimėjimo nacionaliniuose parlamento rinkimuose socialdemokrat...



Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas atsistatydino po sekmadienio pralaimėjimo nacionaliniuose parlamento rinkimuose socialdemokratų lyderiui Stefanui Lofvenui. Nuosaikiųjų (nominaliai konservatorių) partija laimėjo 23,2 proc. balsų, tuo tarpu socialdemokratai surinko 31,1 proc. ir laimėjo rinkimus. 

"Rinkimai baigti ir Švedija pasirinko. Rytoj paskelbsiu apie išėjimą iš darbo. Tai buvo nuostabūs metai" - sakė F.Reinfeldtas. Jis traukiasi tiek iš premjero, tiek iš partijos pirmininko pareigų, kuriose abiejose buvo 8 metus. Pasitraukimas iš partijos lyderio posto planuojamas pavasarį. 

Socialdemokratų lyderis Stefanas Lofvenas žadėjo kalbėti su kitomis partijomis ir būti atviras plačioms galimybėms, ne tik žaliesiems. Vienintelė partija, su kuria derėtis dėl Vyriausybės formavimo socialdemokratai atsisako iš anksto, yra Švedijos demokratai - antiimigracinių pažiūrų naujosios dešinės partija. 

"Prisiminkime, kad už juos nebalsavo 87 proc. Švedijos" - populistiškai argumentavo naujasis būsimas premjeras, ignoruodamas faktą, jog visi kiti potencialūs koalicijos partneriai susilaukė dar mažiau rinkėjų paramos nei Švedijos demokratai. Minia šį teiginį sutiko ovacijomis.

Socialdemokratų lyderis dėkojo Fredrikui Reinfeldtui ir teigė gerbiantis jį kaip asmenį ir politiką bei linkintis jam sėkmės. Draugiška supanašėjusių centro kairės ir dešinės partijų retorika viena kitos atžvilgiu seniai prisideda prie Švedijos demokratų šūkio, jog jie yra vienintelė tikra opozicija Švedijos politikoje. 

Raudonųjų-žaliųjų kairioji koalicija iš viso surinko 43,6 proc., tuo tarpu dešinysis Aljansas (Nuosaikieji, Centro partija, Liberalų liaudies partija ir Krikščionys demokratai) kartu surinko 39,4 proc. balsų ir atsiliko nuo kairiųjų. 

Trečia didžiausia Švedijos partija ateinantiems keturiems metams tapo Švedijos demokratai, surinkę 12,9 proc. balsų. Tai daugiau nei dvigubai didesnė rinkėjų parama nei praėjusiuose rinkimuose. Riksdage jie preliminariai turės 49 vietas, tai yra 29 mandatais daugiau nei iki šiol. Viso parlamente yra 349 vietos. Be to, ši partija gavo gerokai daugiau balsų nei jai žadėjo priešrinkiminės ir net porinkiminės (exit pools) apklausos. Skirtingų bendrovių darytose apklausose Švedijos demokratams buvo žadama 8-11 proc. rinkėjų balsų. 

Politologo Nicko Aylotto teigimu, rinkimų rezultatai buvo tokie, kokių ir tikėtasi, tačiau būsimoji Vyriausybė neatrodo būsianti stipri. Socialdemokratai ir žalieji negali jos sudaryti vieni, kad ir kaip to norėtų. Jiems reikės sutarti, jog mažų mažiausiai palaikys dar dviejų partijų siūlomus įstatymų projektus, o tai koalicijos formavimą padaro sudėtingą. 

Jo teigimu, visos į Riksdagą išrinktos partijos yra nepatenkintos savo rinkimų rezultatais, išskyrus Švedijos demokratus. Politinę darbotvarkę jie ir toliau galės veikti tik per "šantažo potencialą", tai yra naudodamiesi tuo, jog kitos partijos stengiasi ir toliau stengsis juos izoliuoti nuo valdžios ir dėl to yra priverstos tartis tarpusavyje klausimais, kuriais nesant šios antimigracinės partijos neieškotų sutarimo ir nedarytų nuolaidų. N.Aylotto teigimu, Švedijos demokratams surinkus net 13 proc. balsų, izoliacijos politika taps tikru iššūkiu ir net kelioms partijoms sudarys rimtų problemų. 

Galutinis balsų ir mandatų (skliaustuose) pasiskirstymas po sekmadienio Švedijos parlamento rinkimų yra: socialdemokratai - 31,2 proc. (113), nuosaikieji - 23,2 proc. (84), Švedijos demokratai - 12,9 proc. (49), žalieji - 6,8 proc. (24), Centro partija - 6,2 proc. (22), Kairioji partija - 5,7 proc. (21), Liberalų liaudies partija - 5,4 proc. (19), Krikščionys demokratai - 4,6 proc. (17). 

Feminisčių partija, nors pademonstravo įspūdingą rinkėjų paramos šuolį, surinko tik 3,1 proc. balsų ir neįveikusi 4 procentų rinkiminio slenksčio į parlamentą nepateko. Partija rinko atitinkamai 0,68 ir 0,4 proc. 2006 ir 2010 metų Riksdago rinkimuose, tačiau pritraukė 5,3 proc. balsų šių metų Europos Parlamento rinkimuose ir turi jame vieną atstovę - Saraya Post, kuri būdama žydų ir čigonų kilmės, aktyviausiai dirba tautinių mažumų srityje. 

Parengta pagal www.thelocal.se informaciją

Susiję

Pasaulis 2194434392230476875

Rašyti komentarą

item