Škotijos nepriklausomybės referendumas. Kas kabo ant plauko?

Rugsėjo 18 dieną škotai dalyvaus referendume dėl savo šalies ateities. Šis balsavimas gali užbaigti 307 metus trunkančią Škotijos sąjungą su Anglija ir Velsu kaip Didžiąja Britanija. Po šio referendumo pasaulyje gali gimti nauja nepriklausoma valstybė, turinti 5,3 mln. gyventojų.

Kampanijos pradžioje visa tai atrodė tik kaip tolima galimybė. Tačiau dabartinės nuomonės apklausos rodo, kad tai, ką daugelis britų laikė neįmanomu dalyku, iš tiesų gali nutikti, ir tokia Jungtinė Karalystė, kokią mes pažįstame, taps praeities dalyku.

Dėl ko ir kodėl balsuoja škotai?

Rinkėjams bus pateiktas paprastas taip/ne klausimas, ar Škotija turi tapti nepriklausoma valstybe. Škotijos vyriausybė, kuriai vadovauja Škotijos nacionalinė partija, teigia, kad tai yra „kartą per visą kartos gyvenimą pasitaikanti galimybė“ Škotijos žmonėms į savo rankas perimti sprendimų, kurie labiausiai liečia jų kasdienį gyvenimą, kontrolę. Nepriklausomybės šalininkai teigia, kad balsuodami „taip“ žmonės pasisakys už tai, kad „Škotijos ateitis būtų Škotijos rankose“, o gyvenimas taptų geresnis ir sąžiningesnis šios šalies žmonėms.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas nori, kad Škotija liktų nepadalintos Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės dalimi. Jis teigia, kad sprendimą turi priimti tik Škotijos žmonės, tačiau likusi Jungtinė Karalystė galėtų užtikrinti Škotijai saugumą ir stiprybę. „Kelio atgal nebebus“,– teigė D. Cameronas.

Kadangi Jungtinė Karalystė neturi rašytinės konstitucijos, nėra nustatyta jokių procedūrų, kaip turėtų vykti atsiskyrimo procesas, tad tai yra vis dar nežinomi vandenys.

Kodėl tai svarbu likusiam pasauliui?

Klausimas dėl Škotijos ateities jau dabar nepraeina be padarinių vietiniam ir tarptautiniam verslui. Kai kas baiminasi, kad Jungtinės Karalystės iširimas pakirstų Londono, kaip tarptautinių finansų sostinės, statusą.

Praėjusį mėnesį 130 verslo lyderių paskelbė atvirą laišką, kuriame perspėjo, kokią neigiamą įtaką gali turėti neaiškumas, tvyrantis dėl valiutos, reguliavimo, mokesčių, pensijų, narystės ES ir paramos Škotijos eksportui. Tiesa, prabėgus dienai, daugiau nei 200 verslo lyderių pasirašė laišką, kuriame išdėstė remiantys Škotijos nepriklausomybę.

Didžiosios Britanijos svaro kursas pirmadienį krito po to, kai visuomenės nuomonės apklausos atskleidė, kad pirmą kartą į priekį išsiveržė „taip“ stovykla. „CNN Money“ savo komentare teigė, jog visa tai atspindi neaiškumą dėl referendumo baigties, taip pat ir nerimą, kad skyrybos gali būti itin sudėtingos.

Referendumo baigtis gali turėti įtakos Jungtinės Karalystės gynybiniams pajėgumams. Škotijos vyriausybė teigia norinti kuo greičiau iš Škotijos pašalinti branduolinius ginklus, o šiuo atveju – Jungtinės Karalystės branduolinių laivų flotilę „Trident“, dislokuotą Fasleine. „Mūsų tvirta pozicija yra ta, kad nepriklausomoje Škotijoje neturėtų būti branduolinių ginklų, ir mes prie NATO jungsimės tik šiuo pagrindu“, – deklaruoja Škotijos vyriausybė.

Jei balsuos už nepriklausomybę, Škotija turės iš naujo derėtis dėl narystės NATO ir Europos Sąjungoje. ES lyderiai pasiuntė signalą, kad jie laikysis tvirtos linijos, ir Škotija dėl narystės turės pereiti tokį pat kelią, kaip ir kitos nepriklausomos valstybės. Tačiau „taip“ stovykla teigia, kad visa tai gali būti lengvai padaroma tiesiog papildant jau egzistuojančias sutartis.

Jei Škotija balsuos už nepriklausomybę, tai gali būti paskata kitiems. Debatus dėl nepriklausomybės akylai seka nepriklausomybės judėjimai Ispanijos Katalonijos regione, Kanados Kvebeko provincijoje ir Prancūzijai priklausančioje Korsikos saloje, esančioje Viduržemio jūroje.

Jei Škotija nuspręs atsiskirti, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas veikiausiai susidurs su spaudimu atsistatydinti, nors pats žiniasklaidai pareiškė to nedarysiantis. Pagrindinės Vestminsterio partijos sutarė, kad, Škotijai nusprendus likti, jai būtų suteikta daugiau galių sąjungos viduje.

Kas gali balsuoti?

Pagal praėjusiais metais priimtą įstatymą, kuris balsavimo teisę išplėtė ir 16 bei 17 metų asmenims, beveik visi Škotijos gyventojai, vyresni nei 16 metų, galės tarti savo žodį referendume. Tai reiškia, kad Škotijoje gyvenantys Anglijos ar Velso piliečiai taip pat galės balsuoti. Tačiau škotai, gyvenantys likusioje Jungtinės Karalystės teritorijoje ar užsienyje, balsuoti negalės.

Visa tai reiškia, kad Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos gyventojai neturi teisės pasisakyti dėl šio istorinio pokyčio, laukiančio Jungtinės Karalystės.

Kokia istorija slypi už referendumo?

Škotijos santykiai su gausiau apgyvendinta savo kaimyne jau ilgą laiką yra įtempti. 1707 metų Unijos aktas, kuriuo Škotijos karalystė prisijungė prie Anglijos ir Velso, daugelio škotų buvo regimas kaip šalies pajungimas ilgalaikiam konkurentui.

Nuo 1999 metų Škotija Edinburgo mieste turi savo parlamentą, kuriame priimama daugelis, tiesa, ne visi įstatymai. 2011 metais nacionalistinė Škotijos nacionalinė partija, savo kampaniją rengusi su pažadu surengti referendumą dėl nepriklausomybės, nustebino daugelį, laimėjusi absoliučią daugumą.

2012 metų spalį Jungtinės Karalystės ir Škotijos vyriausybės sutarė dėl referendumo surengimo, o kiek anksčiau, šiemet, buvo sutarta ir dėl tikslaus klausimo, kuris bus pateiktas rinkėjams.

Glazgo universiteto istorijos profesorius Dauvitas Brounas teigia, kad viena iš varomųjų referendumo jėgų yra vis labiau atsiverianti praraja tarp to, ko siekia Vestminsteryje veikianti Jungtinės Karalystės vyriausybė, nuo 2010 metų vadovaujama konservatoriaus Davido Camerono, ir to, ko nori Škotijos žmonės.

Daugelis škotų priešinasi dabartinės Vestminsterio vyriausybės bandymams reformuoti arba, kaip teigia jie patys, išardyti gerovės valstybę. Jie teigia, kad Vestminserio vyriausybė buvo rinkta ne jų. Škotijos parlamente šiuo metu yra vos vienas konservatorius ir, kaip juokauja patys škotai, net didžiosios pandos Škotijoje yra atstovaujamos geriau, nes Edinburgo zoologijos sode jos yra dvi.

„Nuo pat Margaret Thatcher laikų pasidalijimas tik augo, ir Škotijoje vis labiau didėjo supratimas, jog Škotija yra kitokia nei Anglija“, – teigė D. Brounas. Žvelgdamas dar giliau į istoriją, jis teigia, kad Škotija ir Anglija viena nuo kitos pradėjo tolti jau nuo britų imperijos nuosmukio.

Kas yra pagrindiniai žaidėjai?

Škotijos pirmasis ministras Alexas Salmondas yra svarbiausias nepriklausomybininkų stovyklos veikėjas. Leiboristų parlamentaras Alistairas Darlingas, atstovaujantis Edinburgo apygardai, vadovauja už sąjungą pasisakančiai kampanijai „Geriau kartu“ („Better Togeter“).

Abu šie politikai dalyvavo dviejuose televizijos debatuose. Pirmuosius trapia persvara laimėjo A. Darlingas, tuo tarpu antruose žymiai geriau pasirodė A. Salmondas.

Tvirtai už Škotijos likimą Jungtinės Karalystės sudėtyje pasisakė ir D. Cameronas. Be to, į kampaniją įsitraukė ne tik Jungtinės Karalystės politikai. Štai dainininkas Davidas Bowie, priimdamas muzikinį „Brit Awards“ apdovanojimą, maldavo: „Škotija, lik su mumis.“

Buvęs „Manchester United“ futbolo klubo strategas Alexas Fergusonas taip pat priešinasi atsiskyrimui ir remia kampaniją „Geriau kartu“. „800 tūkst. škotų, tokių kaip aš, gyvena ir dirba kitose Jungtinės Karalystės vietose. Mes negyvename užsienio valstybėje, mes tiesiog gyvename kitoje Jungtinės Karalystės šeimos dalyje“, – teigė A. Fergusonas.

Knygų apie Harį Poterį autorė J. K. Rowling, kuri pati gyvena Škotijoje, paaukojo nemažą sumą pinigų kampanijai „Geriau kartu“. Grupės „The Beatles“ žvaigždė Paulas McCartney taip pat pasirašė laišką, kuriame ragina Škotijos rinkėjus balsuoti už pasilikimą Jungtinėje Karalystėje.

Tiesa, savo žvaigždžių turi ir „taip“ stovykla. Tarp jų yra buvęs Jameso Bondo vaidmens atlikėjas aktorius Seanas Connery, aktorius Brianas Coxas, komikas Frankie Boyle'as.

Aktorius Alanas Cummingas socialiniame tinkle „Twitter“ pradėjo kampaniją #goforitscotland (siek to, Škotija). „Tai, kas dabar vyksta Škotijoje, yra labiausiai jaudinantis politinis ir socialinis diskursas, amžiams pakeisiantis mūsų likimą. Sekite tai!“, – socialiniame tinkle prieš kurį laiką rašė aktorius.

Į visą tai įsitraukė net ir JAV prezidentas Barackas Obama. Jis pripažino, kad sprendimas yra išimtinai Škotijos žmonių teisė, tačiau pridūrė: „Akivaizdu, jog mes esame labai suinteresuoti užtikrinti, kad vienas artimiausių mūsų kada nors turėtų sąjungininkų išliktų stipriu, gyvybingu, vieningu ir efektyviu partneriu.“

Pagrindinės problemos

Debatuose dėl referendumo dominavo klausimai, susiję su ekonomika. Škotijos vyriausybė argumentuoja, kad šalis po nepriklausomybės gyventų geriau, o tokie skaičiavimai yra paremti tuo, kad šaliai atitektų visos pajamos už Šiaurės jūroje išgaunamą naftą ir Škotijos vandenyse rastas gamtines dujas. Škotijos nepriklausomybės šalininkai teigia, kad energetikos pramonė būtų vystoma geriau, būtų daugiau investuojama į produkcijos didinimą, būtų sukurtas gerovės fondas ateities kartoms, panašus į tą, kokį jau turi Norvegija.

Tačiau ne visi sutinka su rožinėmis Škotijos vyriausybės prognozėmis. Fiskalinių studijų instituto ataskaita kovo mėnesį paskelbė, kad, remiantis paskutiniaisiais duomenimis, Škotijos biudžeto deficitas išaugo, palyginti su likusia Jungtinės Karalystės dalimi. Taip nutiko dėl sumenkusių pajamų iš Šiaurės jūros, taip pat didesnių viešųjų išlaidų Škotijoje. Ataskaitoje skamba ir perspėjimai Škotijai pernelyg nepasikliauti nepastoviomis pajamomis, gaunamomis iš baigtinių išteklių.

Škotijos pirmasis ministras Alexas Salmondas teigė, jog Škotija ir toliau nori kaip savo valiutą naudoti svarą valiutos sąjungoje su likusia Jungtine Karalyste. A. Salmondas teigia, kad Škotija turi tokią teisę.

Tačiau trys pagrindinės Vestminsterio partijos – Davido Camerono konservatoriai, jų koalicijos partneriai liberaldemokratai ir leiboristai – teigia, kad toks variantas negalimas. Škotijos vyriausybė atšovė, jog tai yra Vestminsterio šantažas.

Nėra aišku, kas nutiktų Škotijos daliai Jungtinės Karalystės skoloje, jei Škotija neliktų valiutos sąjungoje.

Kokios nuotaikos vyrauja?

Keletas visuomenės nuomonės apklausų praėjusiais mėnesiais rodė, kad pirmauja už unijos išsaugojimą pasisakanti stovykla. Tačiau pastarosios apklausos atskleidė, jog persvara nyksta arba jau išnyko.

„YouGov“ apklausa, atlikta „The Sunday Times“ užsakymu ir paskelbta rugsėjo 7 dieną, sukėlė nerimą, kai parodė, jog „taip“ stovykla pirmą kartą šiek tiek išsiveržė į priekį. Tiesa, iš apklausos buvo pašalinti neapsisprendę rinkėjai. „YouGov“ prezidentas Peteris Kellneris teigė, kad parama kampanijai „Geriau kartu“ smuko „stebinančiu tempu“.

Tačiau nereikia pamiršti, kad tai yra tik viena iš daugelio apklausų.

Paskutinio nepriklausomo tyrimų centro „ScotCen“ apklausa parodė, kad „ne“ stovykla vis dar šiek tiek pirmauja, tačiau persvara ir toliau tirpsta. „Taip“ kampanijos nariai viliasi, jog parama jiems augs artėjant lemiamam rugsėjo 18 dienos balsavimui. Tačiau „ne“ kampanijos atstovai yra įsitikinę, kad jie sudaro vadinamą tyliąją daugumą, kuri, įdėmiai apsvarsčiusi visus pliusus ir minusus, galiausiai balsuos prieš nepriklausomybę.

Kas nutiks, jei laimės „taip“ stovykla?

Jei škotai vis dėlto nepaklausys Vestminsterio raginimų likti ir balsuos „taip“, tai lauks begalė būtiniausių darbų, kuriuos teks nudirbti norint, kad viskas būtų parengta A. Salmondo numatytai nepriklausomybės dienai 2016 metų kovo 24-ąją.

Patvirtinus pergalę referendume, A. Salmondas suburtų savo „Škotijos komandą“, kuriai būtų patikėta vesti derybas dėl atsiskyrimo. Šioje komandoje veikiausiai būtų jo pavaduotoja Nicola Sturgeon, taip pat įvairių kitų Škotijos partijų atstovai. D. Cameronas, jei nebus priverstas atsistatydinti po 300 metų senumo sąjungos žlugimo, taip pat turės suformuoti savo derybininkų komandą.

Svarbiausi derybiniai klausimai apimtų valiutos sąjungą, Škotijos dalį visoje Jungtinės Karalystės skoloje, „Trident“ flotilės perdislokavimą, taip pat potencialią pasienio kontrolę. „Taip“ kampanijos atstovai teigia norintys, kad Škotija liktų Bendrojoje keliavimo zonoje, leidžiančioje laisvą judėjimą Jungtinėje Karalystėje.

D. Cameronas turės greitai atsakyti į klausimą dėl valiutos, kad išvengtų finansinio nestabilumo. Be to, kalbama, kad kiti visuotiniai rinkimai Jungtinėje Karalystėje, kurie dabar numatyti 2015 metų gegužę, būtų atidėti iki to laiko, kai Škotija galutinai taps nepriklausoma.

Škotijos vyriausybė turėtų pradėti rašytinės konstitucijos sudarymo procedūrą. Karalienė Elžbieta II liktų valstybės galva.

Škotijos vyriausybė taip pat turėtų susiderėti su NATO ir ES dėl narystės šiose dviejose tarptautinėse organizacijose, kuriose „taip“ stovyklos atstovai regi savo šalies ateitį.

Parengta pagal CNN

Šaltinis: www.bernardinai.lt