Rusijai parūpo rusakalbių teisės Baltijos šalyse

Rusijos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į tarptautinę bendruomenę su prašymu apsaugoti rusakalbių teises Latvijoje ir Estijoje, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Tokio kreipimosi per Latvijos, Lietuvos ir Estijos rusų bendruomenių atstovų susitikimą išsakė Konstantinas Dolgovas, ministerijoje atsakingas už žmogaus teises, demokratiją ir konstitucinę teisę.

„Tarptautinė bendruomenė turi ryžtingai neleisti toliau pažeidinėti rusiškai kalbančių Baltijos valstybių gyventojų teisių. Ten toliau auga ir taip jau politizuota rusofobija.

Netoleruosime rusų kalbos puolimo, kokį matome Baltijos šalyse. Konkretūs Latvijos ir Estijos pareigūnų veiksmai, kuriais menkinamas rusų kalbos statusas ir svarba, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas“, – kalbėjo K.Dolgovas.

Anot jo, Rusijai nepriimtina tai, kad tautinių mažumų atstovai Baltijos šalyse negali gimtąja kalba bendrauti su valdžios pareigūnais ar vartoti ją topografiniuose pavadinimuose.

„Daugiau nei 50 proc. žmonių didžiausiuose Latvijos miestuose yra rusų kilmės. Tad civilizuotos Europos širdje pažeidžiamos žmogaus teisės“, – samprotavo K.Dolgovas.

Jei šis Rusijos pareigūnas teisus dėl Daugpilio, kur latvių – mažuma, tai bent jau Latvijos sostinėje Rygoje nuo 2006 metų etninių latvių gyvena daugiau nei rusakalbių. Latvių daugiau ir trečiajame pagal dydį Liepojos mieste.

Rusijos užsienio reikalų ministerijai taip pat užkliūna Latvijos ir Estijos pilietybės gavimo tvarka.

„Masinio pilietybės neturėjimo Latvijoje ir Estijoje problema – opi. Prašome imtis veiksmų, kad šis gėdingas reiškinys būtų išgyvendintas iš Europos“, – kalbėjo K.Dolgovas.

Latvija ir Estija buvusiems sovietų piliečiams, į šalis atvykusiems okupacijos laikotarpiu, ir jų atžaloms, automatiškai nesuteikė pilietybės po nepriklausomybės atkūrimo. Vadinamųjų nepiliečių vaikams, gimusiems jau po nepriklausomybės atkūrimo, pilietybė suteikiama automatiškai.

Parengė Gintaras Radauskas

Šaltinis: www.lrytas.lt